mobili versija | standartinė versija
main-image

„...viskas ateina iš gyvenimo patyrimo. Juk negali aprašyti to, apie ką nesi nei girdėjęs, nei matęs, nei sapne sapnavęs.“
                                                                   /Romualdas Granauskas/

Rašytojas Romualdas Granauskas gimė 1939.04.18 Mažeikiuose. Pokariu, šeimai persikėlus gyventi į Skuodo rajoną, gyveno Šauklių kaime, senojoje Apulskių sodyboje, mokėsi Mosėdžio vidurinėje mokykloje. Toje pačioje mokykloje 1964-1967 m. dirbo matematikos mokytoju, 1965-1966 m. buvo įkūręs dūdų orkestrą. Pirmuosius apsakymus pradėjo spausdinti 1954 m. 1966-1968 m. dirbo Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redakcijoje. Laikraščio „Literato“ puslapyje publikavo savo poezijos bei prozos kūrinius.
1972 m. išvyko gyventi į Vilnių, atsidėjo rašymui ir sukūrė per 20 prozos knygų: apsakymų, apysakų, esė rinkinių, romanų. Nuo 1995 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 2000 m. pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Pirmąją knygą – „Medžių viršūnės“ – išleido 1969 m. Po to sekė: „Duonos valgytojai“ (1975), „Baltas vainikas juodam garvežiui“ (1987), „Gyvenimas po klevu“ (1988), kurios motyvais sukurtas televizijos filmas, „Vakaras, paskui rytas“ (1995), „Raudoni miškai“ (1997), „Gyvulėlių dainavimas“ (1998), „Žodžio agonija“ (1999), „Su meškere ir katilu“ (1999), „Jaučio aukojimas“ (1999), „Su peteliške ant lūpų“ (2000), „Raudonas ant balto“ (2000), „Duburys“ (2003), „Šunys danguje“ (2005), „Kenotafas“ (2005), „Rūkas virš slėnių“ (2006), „Lietuvos įdomybės“ (2009), „Trys vienatvės“ (2011), „Kai reikės nebebūti“ (2012), „Šventųjų gyvenimai“ (2013), „Išvarytieji“ (2013), „Trečias gyvenimas“ (2014), „Baltas liūdesio balandis“ (2015), „Vidurdienio dalgis“ (2018).
Yra parašęs ir pjesę – „Rožės pražydėjimas tamsoj“ (1978), kino scenarijų – „Sodybų tuštėjimo metas“ (1976), „Vasara baigiasi rudenį“ (1982), „Neapykantos pamokos“ (1983).
    
Apdovanojimai, įvertinimai:

1973 m. Žemaitės literatūrinė premija už apsakymą „Vidurdienio dalgis“;
1987 m. Juozo Paukštelio literatūrinė premija už apysaką „Gyvenimas po klevu“;
1988 m. Blaivybės premija;
1990 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio veikėjo vardas;
1995 m. Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija už novelę „Su peteliške ant lūpų“;
1997 m. Simono Daukanto premija už knygą „Vakaras paskui rytas“;
1999 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija už knygą „Gyvulėlių dainavimas“;
1999 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija;
1999 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu;
2000 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas;
2004 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už romaną „Duburys“;
2008 m. Liudo Dovydėno literatūrinė premija už romaną „Rūkas virš slėnių“;
2013 m. Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas R. Granausko knygą „Šventųjų gyvenimai“ išrinko kūrybiškiausia metų knyga;
2013 m. už knygas „Kai reikės nebebūti ir „Išvarytieji“, už nuopelnus literatūrai paskirta Meno kūrėjų asociacijos premija;
2014 m. R. Granausko autobiografinė knyga „Trečias gyvenimas“ pristatyta nominacijai „Metų knyga“ suaugusiųjų knygų kategorijoje;
2015 m. spalio 1 d. Skuodo savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Romualdo Granausko vardas.

Prozininkas, sukūręs savitą rašymo stilių, puoselėjęs lietuviško žodžio tradicijas, mirė spalio 28-osios rytą, eidamas 76-uosius metus. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.