mobili versija | standartinė versija
main-image

Ievos Simonaitytės gyvenimo ir kūrybos kelias

Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, todėl 2017-ieji paskelbti Ievos Simonaitytės metais. Ta proga balandžio 26 d., Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Rukų filiale vyko renginys, skirtas 120 – osioms gimimo metinėms paminėti.

Ieva Simonaitytė visada save išdidžiai vadino klaipėdiške, pabrėžė pamario ir pajūrio krašto savitumą. Renginio dalyviams buvo suteikta galimybė paklausyti įrašų iš Leono Steponavičiaus interviu su rašytoja, išgirsti autentišką kūrėjos balsą bei pasisakymus apie Klaipėdą ir pirmąją meilę. Taip pat susipažino su dedikacija I. Simonaitytei – garso įrašu „Ak, buvo visko…“. Popietės metu buvo prisimenami svarbiausi rašytojos biografijos faktai, iš arčiau pažvelgta į svarbiausius įžymiosios kūrėjos apsakymus, apysakas, romanus, autobiografinę trilogiją: „Aukštujų Šimonių likimas“, „Vilius Karalius“, „Pikčiurnienė“, „O buvo taip“ ir kt. Ištraukas iš šių kūrinių skaitė bibliotekininkė A. Stončiuvienė, V. Jankauskienė, T. Jankauskienė. Savo nuomonę apie nugirstą radijo laidą išsakė S. Leilionienė, J. Jucienė prisiminė labiausiai įstrigusias detales iš „Aukštujų Šimonių likimo“ ir „Pikčiurnienė“. Malonu buvo paklausyti D. Lekniuvienės prisiminimus apie tai, kaip nedidelė mergaičiukė būdama bėgiojo takeliais netoli I. Simonaitytės namo. Įdomų nutikimą papasakojo ir kita renginio dalyvė V. Karosienė. 
Ieva Simonaitytė savo kūryba regis mums sako „Gyvenimas nuostabus, jei moki jį mylėti, džiaugtis visu, kas gyva“. Laiške Eugenijui Matuzevičiui yra prisipažinusi „Aš nerašau apie kažką nepaprastą, rašau apie žemę, apie vargą ir visokias bėdas, kurias kenčia gyvi žmonės“. Tačiau laikas bėga ir gyvenimo tėkmė keičia ne tik žmones, bet ir žemės veidą. Todėl su dideliu džiaugsmu galime pripažinti, kad literatūriniame žemėlapyje Mažoji Lietuva tebegyvuoja. Būtent Ievos Simonaitytės kūrybos dėka Mažąją Lietuvą ir šiandien matome su savo peizažu, pamario rūkais ir vėjais, su šventais sukilėlių kapais, pajūryje gaudžiančio ūko ragu, Vanagų bažnytėle ir vieškeliu, su to krašto darbais, papročiais ir šventėmis, su tos žemės žmonių kalba, jų pagarba savajai žemei.

Nuotraukų galerija