mobili versija | standartinė versija
main-image

Tautosakos pateikėją Stefaniją Pladukienę prisimenant...

        Spalio 24 d. 12 val. po šv. mišių bažnyčioje, aplankę Pladukų kapus, giminės, šatiškiai susirinko Šačių seniūnijos salėje. Šačių filialo vyresnioji bibliotekininkė Janina Skeizgelienė pakvietė Stefanijos Pladukienės dukras (sūnus miręs) uždegti žvakes. O kad dar jaukiau būtų, mokytoja M. Taurinskienė supažindino svečius su saviškiais: visų trijų Šačių seniūnijoje esančių bibliotekų bibliotekininkėmis, kraštotyros būrelio „Alkierius“ atstovėmis.
        Renginyje prisiminta kaip iš Vilniaus, iš Salantų, kuriuose po melioracijos apsigyveno Stefanija Pladukienė su dukra Adele, atgal į gimtąsias vietas parkeliavo jos tautosakos lobynas: dainos, pasakos, atsiminimai, smulkioji tautosaka. Dukra Adelė pasakojo apie unikalią mamos atmintį, meilę gamtai, kūrybą. Adelės vaikystės ir jaunystės draugė G. Lukienė atskleidė tuose namuose tvyrojusią dvasią: dėmesingumą, meilę grožiui. Buvo parodytas filmas apie Geidučių kaimą. Šačių pagrindinės mokyklos mokinė Aistė Prialgauskaitė padeklamavo dukros Adelės sukurtą eilėraštį skirtą naujai pastatytam kryžiui. Jaudino giminių prisipažinimai. Pasirodo ne visi viską žinojo apie Stefanijos Pladukienės talentą, jos didelį, vertingą tautosakos palikimą. Tad vartė parodoje sudėtas knygas, albumą. Džiaugėsi susitikę. O susitikti buvo proga — dukra Adelė tėviškėje, Geidučiuose, pastatė kryžių, kurį tą dieną pašventino Šačių klebonas K. Pajaujis, o jam padėjo diakonas V. Daugėla, kurio senelių gimtinė irgi Geidučiai. Kryžių padarė tautodailininkas ersliškis Juozas Jankauskas. Nuostabiai atrodė naujasis statinys saulėtą dieną pageltusių beržų, ąžuolų, kuriuos sodino dar Stefanijos Pladukienės tėvas, fone. O plazdenančios žvakių liepsnelės priminė, jog artėja Vėlinės.

Nuotraukų galerija