mobili versija | standartinė versija
main-image

„Pradėk nuo savęs, bet nepabaik savimi...“

        Rudenišką lapkričio 16 dieną 14 valandą, kas nepatingėjo, nepasididžiavo, rinkosi į Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Vižančių filialą. Bibliotekininkė pakvietė į diskusijų popietę „Pradėk nuo savęs, bet nepabaik savimi...“ skirtą Tarptautinei tolerancijos dienai. Paryžiuje 1995 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO lapkričio 16-ąją paskelbė Tarptautine tolerancijos diena, kuri kasmet minima daugelyje demokratinių šalių. 1995-ieji metai buvo paskelbti Tolerancijos metais; tais metais valstybės narės priėmė Tolerancijos principų deklaraciją, kuri teigia, kad „toleranciją ugdo žinojimas, atvirumas, bendravimas, minties, sąžinės ir įsitikinimų laisvė“. Diskusijų metu visos sutarėme, kad su toleranciją susiduriame dar mokykloje, kur vyrauja diskriminacija ir netolerancija dėl lyties, socialinės padėties ar išskirtinės išvaizdos. Ir vaikams norint išsiugdyti vertybes, svarbiausia yra — teisingas pavyzdys iš šalies. Pagrindinė nepakantumo priežastis yra baimė ir nežinojimas. Juk kiekvienas norime būti gerbiamas, koks esam, bet pirmiausia turim gerbti kitą. Taip — galima nepritarti, nesutikti su daug kuo, bet niekas neturi teisės už tai smerkti. Tolerancija priklauso nuo žmogaus intelekto, mąstymo ir proto dydžio. Labai svarbu gerbti kitus piliečius, atvykusius gyventi į mūsų šalį. Juk dažnai nepagalvojame, kad nuvykę atostogauti ar dirbti į svetimą šalį, galime pasijausti nejaukiai nuo vietinių elgesio su mumis. Diskusijų pabaigoj padarėme išvadas, kad stengsimės būti tolerantiškesni, pakantesni vieni kitiems, pripažinsime, kad kitos lyties, tautybės, tikėjimo, seksualinės orientacijos, pažiūrų ar kitų ypatybių turintis žmogus nėra už mus menkesnis ar blogesnis. Popietę bibliotekininkė užbaigė V. Landsbergio žodžiais: „Galbūt prieš tave —dar didelis atradimo džiaugsmas? Atrasti tėvynę savyje ir save tėvynėje. Žiūrėk, kas randa save, darosi žmogumi. Tapdamas žmogumi randi žmones. Tuos, kurie yra dabar, ir jų būdą, kuris ne vien iš dabar. Daugybė bruožų ir dovanotų turtų kartu su kalbos dvasia ateina iš dirvos, kuri yra tik čia, tik po šituo dangum... Tą viską tu gali atrasti, jei dar neatradęs. Ir tada nebūsi nei vėjo nešamas, nei iš kelmo spirtas. Būsi sau žmogumi savo gimtojoje žemėje.“ Truputį liūdna, kad po tolerancijos skėčiu, mūsų tiek nedaug, bet labai miela ir jauku niūroką rudenio popietę paprasčiausiai susėsti ir pabendrauti...