2020 metų Skuodo krašto ir kraštiečių datų kalendorius

2020-uosius LR Seimas paskelbė habilituotos biologijos mokslų daktarės, vaistininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės metais.


2020-ieji – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai. Būtent šiais metais bus minimos didžiojo Lietuvos rabino, litvakų misnagdų religinės minties lyderio, iškiliausio litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-osios gimimo metinės.


LR Seimas 2020-uosius paskelbė Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais.


LR Seimas pritarė Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) siūlymui 2020-uosius paskelbti Tautodailės metais. Šis siūlymas teiktas atsižvelgiant į tai, kad 2020-aisiais bus minimas Lietuvos dailės istoriko ir kritiko, grafiko, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininko, nusipelniusio meno veikėjo, daug dėmesio skyrusio tautodailės plėtrai Pauliaus Galaunės 130 metų jubiliejus.

2020-ieji – Mokyklų bendruomenių, Tautodailės ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metai.

760 metų, kai žemaičiai 1260 m. sutriuškino Vokiečių ordiną Durbės mūšyje.

425 metai, kai 1595 metais išspausdintas Mikalojaus Daukšos katekizmas – pirmoji lietuviška knyga LDK.

 



Sausis

5 d. 95 metai, kai Kauno rajone gimė (1925) habil. medicinos m. daktaras, VU Kardiologijos klinikos bendrosios praktikos gydymo centro profesorius Juozas Rugienius. 1954-1959 m. buvo Skuodo ligoninės vyr. gydytojas, gydytojas terapeutas.

8 d. 30 metų, kai Barstyčiuose mirė (1990) vargonininkas, liaudies menininkas, tapytojas, drožėjas, poetas, savamokslis šiaurės vakarų žemaičių kanklininkas bei dramos ratelio režisierius Pranas Dargis. Mokėjo skambinti Žemaičių Kalvarijos Kalnų šventas giesmes. Jo kankliavimu domėjosi ir įrašinėjo muzikantai ir studentai. Gimė 1908.03.25 Barstyčiuose.

13 d. 140 metų, kai Mosėdyje mirė (1880) kunigas, poetas, Mosėdžio parapijos klebonas Motiejus Žutautas. Eilėraštis „Piemenėlis“ 1860 m. paskelbtas Lauryno Ivinskio kalendoriuje. Gimė 1827.10.03 Klaipėdos r.

15 d. 125 metai, kai Baidotų kaime gimė (1895) dainininkė, muzikos mokytoja, dirigentė Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė. Mirė 1962.04.25 Kaune.

17 d. 185 metai, kai Anykščiuose gimė (1835) vyskupas, kalbininkas, poetas, poemos „Anykščių šilelis“ autorius Antanas Baranauskas. 1855-1856 m. keturiolika mėnesių dirbo Skuodo valsčiuje raštininku. Mirė 1902.11.26 Seinuose.

20 d. 105 metai, kai Skuode gimė (1915) aktorė ir dainininkė, labdaros dalyvė, Birutės draugijos narė Nelė Venclauskaitė-Apeikienė. Mirė 2010.01.22 Los Angeles, JAV.

 



Vasaris

1 d. 130 metų, kai Bukončių vienkiemyje, Židikų vls. gimė (1890) Lietuvos karininkas, generolas, leitenantas, Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadas (1918-1940 m.), Salaspilio koncentracijos stovyklos kalinys (1944.05.05) Povilas Plechavičius. 1918-1919 m. Skuode veikė P. Plechavičiaus apsaugos būrio štabas; Skuode įsteigė kiną (1938-1939), perstatė vokiečio Ehlerto malūną. Dalyvavo kovose su bolševikais Sedos, Skuodo, Mažeikių, Telšių apylinkėse, taip pat su bermontininkais, lenkais. Mirė 1973.12.19 Čikagoje, JAV, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje.

4 d. 85 metai, kai Skuode gimė (1935) gydytojas, habil. medicinos mokslų daktaras Vytautas Valerijonas Stonkus.

6 d. 105 metai, kai Nausėdų kaime gimė (1915) medicinos mokslų daktaras, esperantininkų sąjūdžio Lietuvoje veteranas Adomas Vaitilavičius. Mirė 1996.12.19 Vilniuje.

9 d. 30 metų, kai Kaune mirė (1990) vienuolė pranciškonė, sesuo Augustina, poetė, dailininko Adomo Galdiko sesuo, pranciškonių vienuolyno Padvariuose steigėja Ona Galdikaitė, slapyvardžiu Vynmedžio šakelė. 1935 m. įkūrė vienuolyną Kaune, kuriame veikė pirmieji Lietuvoje uždarų rekolekcijų namai ir vaikų darželis pagal M. Montessori auklėjimo sistemą. Gimė 1898.09.17 Giršinų k.

12 d. 90 metų, kai Skuode gimė (1930) filosofas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas Vytautas Doniela.

14 d. 90 metų, kai Skuodo rajone gimė (1930) farmacininkas, literatas, korespondentas Zenonas Didžgalvis. Mirė 1996.11.08.

16 d. 80 metų, kai Eišiškių aps., Giniūnų k. gimė (1940) žurnalistas, Kretingos r. laikraščio „Švyturys“ redaktoriaus pavaduotojas, Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redaktorius, žurnalo „Mūsų girios“ redaktorius Algirdas Berželionis. Mirė 2008.02.25.

17 d. 80 metų, kai Krekenavoje mirė (1940) kunigas, knygnešys, 1902 m. buvęs Truikinų parapijos klebonas Jonas Tėveinis. Gimė 1867.01.31 Krekenavos sen.

        115 metų, kai Stripinių kaime gimė (1905) muzikantas, dirigentas, mokytojas, pučiamųjų orkestrų Telšiuose vadovas Konstantinas Dobrovolskis. Mirė 1985.09.04 Telšiuose.

23 d. 30 metų, kai Vilniuje mirė (1990) žurnalistas, literatas Povilas Pečeliūnas. Apie 1951-1952 m. mokytojavo Skuode. Gimė 1928.05.17 Kuršių k. Panevėžio r.

27 d. 15 metų, kai Vilniuje mirė (2005) veterinarijos gydytoja, parazitologė ir histologė, habil. biomedicinos m. daktarė, biologijos m. dr., profesorė, Baltijos parazitologų draugijos komiteto narė Ona Kuprytė-Kublickienė. 1946 m. baigė Skuodo gimnaziją. Gimė 1927.03.21 Erslos k.



Kovas

10 d. 30 metų, kai Žąsliuose, Kaišiadorių r. mirė (1990) vargonininkas, dirbęs Ylakiuose, Ferdinandas Jonauskas. Gimė 1903.07.02 Žemaičių Kalvarijoje.

21 d. 105 metai, kai Šauklių kaime gimė (1915) kunigas, prelatas, visuomenės veikėjas Justinas Bertašius. Mirė 1999.10.09 Kanadoje.

25 d. 85 metai, kai Ylakiuose gimė (1935) tautodailininkas ir literatas, mokytojas Vytautas Motuzas. Mirė 1990.02.07 Šačių k.

       160 metų, kai Zarasų rajone gimė (1860) kunigas, publicistas, švietėjas, knygnešys Dominykas Tumėnas. 1893(95) m. paskirtas vikaru į Šates, kur išbuvo iki 1901 m., palaikė ryšius su Mosėdyje dirbusiu J. Tumu-Vaižgantu. Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiu Antanas Dailidė. Mirė 1919.06.14 Panevėžio rajone.

27 d. 85 metai, kai Pakruojo r. gimė (1935) chorvedė ir muzikos pedagogė Laima Rimkevičiūtė-Dabrienė. Nuo 1955 m. gyveno ir dirbo Mosėdyje, mirė 2011.05.05 Mosėdyje.

29 (04.01) d. 105 metai, kai Igarių kaime gimė (1915) kunigas, prozininkas Pranas Vaseris, pasirašinėjęs slapyvardžiu Erlėnas. Mirė 1987.09.29 Melburne, Australijoje.

 



Balandis

1 d. 65 metai, kai Barstyčių kaime gimė (1955) dailininkas, karikatūristas, pedagogas, Žemaičių kultūros draugijos narys, Barstyčių herbo etalono kūrėjas Antanas Jankauskas.

       65 metai, kai Barstyčių kaime gimė (1955) tautodailininkas, literatas Juozas Jankauskas.

2 d. 80 metų, kai Mosėdyje mirė (1940) kunigas, pedagogas, knygnešių rėmėjas Martynas Valančiauskas. 1918-1927 m. – Ylakių klebonas, nuo 1927 m. gyveno altarijoje Mosėdyje. Spaudos draudimo metais skatino lietuvių kunigus platinti lietuvišką spaudą. Gimė 1861.11.11 Vaitkūnų k., Rozalimo apyl., Pakruojo r.

3 d. 100 metų, kai Derkinčių kaime gimė (1920) muzikos mokytojas, chorvedys, Liaudies švietimo pirmūnas (1963) Vaclovas Pocius. 1932-1939 m. mokėsi Skuodo gimnazijoje, privačiai mokėsi muzikos. Mirė 1986.07.09 Marijampolėje.

10 d. 60 metų, kai Argentinoje, Avelanedoje mirė (1960) jūrininkas, politinis ir karo veikėjas, generolas, LR krašto apsaugos ministras, pirmasis nepaprastasis ir įgaliotasis atstovas Pietų Amerikoje, tolimas istoriko Simono Daukanto giminaitis Teodoras Daukantas. Aktyviai bendradarbiavo „Trimitas“, „Santara“, „Kosmos“, „Lietuva“, „Jūra“ ir kituose žurnaluose. Gimė 1884.09.08 Peterburgo apylinkėse, palaidotas Sarandi kapinėse.

         85 metai, kai Trūbakių kaime gimė (1935) bibliotekininkė, iki 1994 m. dirbusi VU bibliotekoje, Joana Jovita Macikaitė-Juknienė.

       100 metų, kai Aleksandrijos kaime gimė (1920) šiluminės energetikos inžinierius, technologijos m. dr., technikos m. kandidatas Mykolas Zališauskas. Mirė 2009.02.27 Kaune.

        385 metai, kai Liachavičiuje, dabartinėje Baltarusijoje mirė (1635) LDK valstybės veikėjas, Skuodo dvaro valdytojas, Leono Sapiegos ir Daratos Firlejūtės sūnus, Kazimiero Leono Sapiegos brolis, Scholastikos Chodkevičiūtės vyras Jonas Stanislovas Sapiega. Gimė 1589.10.25 Baltarusijoje.

15 d. 75 metai, kai Ylakiuose gimė (1945) prozininkas, romanų autorius Edmundas Zenonas Malūkas.

24 d. 70 metų, kai Tėvelių kaime gimė (1950) tautodailininkas, medžio drožėjas Vincas Markaitis.

 



Gegužė

5 d. 70 metų, kai mirė (1950) 1921-1931 m. buvęs Skuodo pašto viršininkas Kostas Balsys, gyvenęs pašto pastate. Gimė Švėkšnoje.

6 d. 45 metai, kai Vilniuje mirė (1975) operos solistė, dainininkė Aldona Vaitkutė. Gimė 1906.12.08 Malūkų k.

10 d. 115 metų, kai Sedoje gimė (1905) pedagogas, visuomenininkas, gamtininkas, redaktorius Antanas Krausas. 1937-1939 m. buvo Skuodo valstybinės gimnazijos direktorius. Mirė 1970.05.03 Melburne, Australijoje.

15 d. 105 metai, kai Kulų II kaime gimė (1915) audėja, tautodailininkė Emilija Gaubytė- Černeckienė. Mirė 2012.03.07 Palangoje.

17 d. 60 metų, kai Margių kaime gimė (1960) skulptorius, laisvas menininkas Stasys Budrikis. Aizvykių parke 2008 m. pastatyta jo filosofinė skulptūra.

20 d. 170 metų, kai Sedoje mirė (1850) kunigas, teologijos mokslų magistras, buvęs Aleksandrijos altarista Leonas Mantvydas. Gimė apie 1786 m.

21 d. 110 metų, kai Radviliškio rajone gimė (1910) chorvedys, muzikos mokytojas, vargonininkas Antanas Jankauskas. 1929 m. baigė Ylakių progimnaziją. Mirė 1975.04.28 Kaune.

23 d. 25 metai, kai Klaipėdoje mirė (1995) aktorius Juozas Paplauskas. 1925-1928 m. mokėsi Skuodo progimnazijoje. Gimė 1911.06.08 Liepojoje.

26 d. 80 metų, kai Bolivijoje mirė (1940) mokytojas, keliautojas, žurnalistas, visuomenininkas Matas Šalčius. 1908-1914 m. mokytojavo Skuode, Mosėdyje ir kitose Žemaitijos vietose. Gimė 1890.09.21 Čiudiškių k., Prienų r.

29 d. 190 metų, kai Mosėdyje gimė (1830) kunigas, knygnešys Feliksas Polikarpas Mazulevičius. Mirė 1907.11.29 Lauksodyje, Pakruojo r.

30 d. 75 metai, kai Marijampolėje mirė (1945) arkivyskupas, marijonas, paskutinysis (1914-1926) Žemaitijos vyskupystės ganytojas Pranciškus Karevičius, slapyvardžiu X.F.W. Rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu, protestavo prieš vokiečių okupacijos valdžios vykdomą krašto plėšimą, šventino 1918 m. pirmųjų Lietuvos kariuomenės pulkų vėliavas. Dalyvavo Steigiamojo Seimo atidaryme (1920), pritarė žemės reformai (1920-1922). 1937-1939 m. rašė savo atsiminimus. Bendradarbiavo katalikiškuose žurnaluose „Draugija“, „Vadovas“, „Tiesos kelias“, „Sargyba“, kartais pasirašydamas slapyvardžiu Karys. Gimė 1861.09.30 Giršinų k., palaidotas Kaune.

        160 metų, kai Imbarės k. gimė (1860) kunigas, švietėjas, religinių knygelių rengėjas Jurgis Feliksas Sragys, kunigavęs Mosėdyje ir kitur. 1919 m. apsistojo Plungėje. Mirė 1951.01.02.

31 d. 100 metų, kai Laukuvoje gimė (1920) kunigas, OFM, Bronislovas Antanas Pranciškus Racevičius. Dirbo vikaru Mosėdyje, Lenkimų parapijos klebonas (1989-1994). Mirė 2003 m. Laukuvoje.

 



Birželis

11 d. 95 metai, kai Narvydžių kaime gimė (1925) tautodailininkė, literatė Jadvyga Medžiaušienė. 1945 m. apsigyveno Telšiuose, mirė 2016.09.23 Telšiuose.

        5 metai, kai Skuode mirė (1915) ilgametė gydytoja odontologė Valerija Senvaitytė. Į Skuodą atvyko 1958 m. Gimė 1919.11.27 Viešintų k., Anykščių r.

      85 metai, kai Kivylių k. mirė (1935) gydytojas, visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, medicinos m. daktaras, Simono Daukanto sesers vaikaitis Ferdinandas Kaunackis. Gimė 1861.06.11 (05.30) Kivylių k., palaidotas Aleksandrijos kapinėse.

      60 metų, kai Šulpetrių kaime gimė (1960) biologijos mokslų habil. daktaras, Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius, žmogaus motorikos mokslinės laboratorijos vadovas, profesorius, Lietuvos dziudo federacijos narys Albertas Skurvydas.

22 d. 20 metų, kai mirė (2000) estrados dainininkas Benediktas Gadeikis. Gimė 1943 m. Plungės r., Pučkorių k., palaidotas Aleksandrijos kapinėse.

24 d. 100 metų, kai Rukų kaime gimė (1920) gydytojas, bibliofilas, visuomenės veikėjas, kolekcininkas, medicinos mokslų daktaras Kazys Pemkus. Mirė 1996.04.15 Elgine, Ilinojaus valstija, JAV.

27 d. 20 metų, kai Vilniuje mirė (2000) restauratorius Jonas Kaupys, dirbęs Lietuvos Dailės muziejaus Restauravimo centre. Jo restauruoti kūriniai: Vilniaus Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos ir Trakų Madonos paveikslų metalo aptaisai, Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios žvakidės, centrinio altoriaus antepedijos ir kryžius ir kt. Gimė 1941.04.23 Medsėdžių k.

 



Liepa

6 d. 125 metai, kai Gedrimų kaime gimė (1895) pažangi JAV lietuvių visuomenės veikėja Stefanija Sasnauskienė-Sasna. Mirė 1972.07.14 Vilniuje.

12 d. 50 metų, kai Molėtų rajone mirė (1970) lietuvių literatūros istorikas, vienas žymiausių senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojų, filologijos m. daktaras Jurgis Lebedys. 1940-1941 m. buvo Skuodo gimnazijos direktorius. Gimė 1913.01.12 (25) Devynduonių k., Molėtų r.

14 d. 115 metų, kai Šakinių kaime, Kretingos apskr. gimė (1905) pedagogas Rokas Jurgutis, 1927-1928 m. mokytojavęs Kaukolikų pradžios mokykloje, 1929-1930 m. vadovavę Skuodo r. Lenkimų pradžios mokyklai, 1934-1940 m. – Mosėdžio mokyklai, 1937-1940 m. – Mosėdžio viešajai bibliotekai. Mirė 1952.02.22 Mosėdyje.

15d. 105 metai, kai Skuode gimė (1915) dainininkė (mecosopranas) Sofija Veselauskaitė-Kudokienė. Pradžios ir vidurinį mokslą baigė Skuode. Mirė 1989.03.07 Santa Monikoje, Kalifornijos vlst., JAV.

17 d. 220 metų, kai Baidotų kaime gimė (1800) literatūrologas, švietėjas, bibliografas, istorikas Kajetonas Rokas Nezabitauskis-Zabitis. Mirė 1876.04.11 Varšuvoje.

       155 metai, kai Kivylių k. gimė (1865) farmacininkas, medikas, chemikas, S. Daukanto sesers vaikaitis, Ferdinando Kaunackio brolis Platon Leon Kownatzki.

18 d. 465 metai, kai Mosėdyje mirė (1555) žemaičių vyskupas Vaclovas Virbickis. Į šias pareigas jį paskyrė Žygimantas I. Gimė 1534.04.13.

28 d. 15 metų, kai Vilniuje mirė (2005) rašytojas, pedagogas, kino ir teatro režisierius Vladislovas Algimantas Blinstrubas. 1964-1965 m. dirbo Skuodo kultūros namų direktoriumi, dramos kolektyvų režisieriumi. Gimė 1939.10.25 Telšiuose.

 



Rugpjūtis

11 d. 75 metai, kai Luknių kaime gimė (1945) poetė Danutė Paulauskaitė, kurį laiką dirbusi Skuodo vaikų bibliotekoje. Mirė 2004.03.01 Skuode.

14 d. 100 metų, kai Žemaičių Kalvarijoje mirė (1920) siuvėja, knygnešė Barbora Riepšaitė. Gyveno su seserimi Petronėle, drauge su ja platinti lietuvišką spaudą pradėjo apie 1880 m., atsikėlusios gyventi į Žemaičių Kalvariją. Gimė apie 1850 m. Margininkų k., Pašilės apyl., palaidota Žemaičių Kalvarijoje.

15 d. 210 metų, kai Šilalėje gimė (1810) lietuvių švietėjas, literatas, leksikografas, pirmojo lietuviško kalendoriaus „Metų skaitlius“ rengėjas ir leidėjas Laurynas Ivinskis. Privačiai mokė vaikus Luobos kaime. Mirė 1881.07.29 Milvydų k., Šiaulių r., palaidotas Kuršėnuose.

25 d. 115 metų, kai Šačių kaime gimė (1905) žurnalistas, visuomenės veikėjas Liudas Balvočius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, Vokietiją, JAV. Mirė 1984.03.28 Los Andžele, JAV.

27 d. 120 metų, kai Mačiūkų k. gimė (1900) mokytojas, istorikas, muziejininkas Juozas Mickevičius, slapyvardžiu Mačiūkiškis J., Žemaitis J. Talkino Šiaulių „Aušros“, Telšių „Alkos“ muziejams, iki gyvenimo pabaigos dirbo Kretingos muziejuje. Mirė 1984.11.10, palaidotas Beržoro kapinėse.

 



Rugsėjis

3 d. 85 metai, kai Rukų kaime gimė (1935) lietuvių literatūros tyrinėtojas, kritikas, humanitarinių m. daktaras Ričardas Pakalniškis. Mirė 1994.05.12 Vilniuje.

5 d. 75 metai, kai Naujukų kaime gimė (1945) technikos m. habil. daktaras, docentas, KTU Elektros ir šviesos inžinerijos katedros vedėjas Alfonsas Vaškys.

8 d. 75 metai, kai Kivylių kaime gimė (1945) chemijos mokslų daktarė Nijolė Bernadeta Pociutė.

10 d. 95 metai, kai Židikų valsčiuje gimė (1925) kraštotyrininkė, etnografė, pedagogė, ilgametė Ylakių zoninių kultūros namų meno vadovė, etnografinio ansamblio įkūrėja ir vadovė Emilija Juzumaitė-Miltenienė. Mirė 2009.01.28 Vilniuje, palaidota Ylakių kapinėse.

13 d. 10 metų, kai Klaipėdoje mirė (2010) poetas, publicistas, jūreivis, garsiausias Lietuvos marinistas Vytautas Brencius. Gimė 1945.11.15 Šauklių kaime, palaidotas Lėbartų kapinėse.

        5 metai, kai Vilniuje mirė (1915) ekonomistas, prozininkas Edvardas Rudys. 1961-1963 m. buvo Luknių kolūkio pirmininkas. Gimė 1936.12.15 Mosėdyje, palaidotas Ylakių kapinėse.

16 d. 160 metų, kai Skuodo r. gimė (1860)) Ylakių ir Mosėdžio vargonininkas, garsios ir didelės muzikų Dvarionų šeimos tėvas Dominykas Dvarionas. Mirė 1931.09.18 Liepojoje.

21 d. 130 metų, kai Čiudiškių k., Prienų r. gimė (1890) mokytojas, keliautojas, žurnalistas, visuomenininkas Matas Šalčius. 1908-1914 m. mokytojavo Skuode, Mosėdyje ir kitose Žemaitijos vietose. Mirė 1940.05.26 Bolivijoje.

25 d. 125 metai, kai Ivoniškės kaime gimė (1895) kunigas, prozininkas ir poetas, Sibiro kankinys Juozas Stasiulis, slapyvardžiu Džiugas, parašęs poemą „Danutė Rimgaudaitė – Apuolės pilies kunigaikštytė-karžygė“. Mirė 1974.08.08 Mažeikiuose.

30 d. 70 metų, kai Notėnų kaime gimė (1950) hidrotechnikos inžinierius, technologijos m. daktaras, žemės ūkio mokslų kandidatas Liudas Kinčius.

       65 metai, kai Skuode gimė (1955) kalbininkas, dialektologas, humanitarinių m. daktaras, ŠU studijų prorektorius, Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, VDA Telšių Taikomosios dailės fakulteto docentas, Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis” pirmininkas (1989-1999), Šiaulių LIONS klubo narys, mėgėjų krepšinio klubo „Sekmadienis” prezidentas Juozas Pabrėža.

 



Spalis

1 d. 75 metai, kai Paparčių kaime gimė (1945) technologijos m. daktaras, KTU Kompiuterių katedros docentas, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos pirmininkas Alfredas Otas.

2 d. 15 metų, kai Vilniuje mirė (2005) profesorius, etnologijos m. habil. daktaras, LDK Gedimino IV laipsnio ordino kavalierius (1997), J. Basanavičiaus (1993) ir Lietuvos mokslo (2004) premijų laureatas Vacys Milius. Gimė 1926.12.08 Šauklių kaime, Skuodo rajone. 1938-1944 m. mokėsi Skuodo gimnazijoje.

6 d. 35 metai, kai Viekšniuose mirė (1985) kunigas, Sibiro kankinys Jonas Ilskis, prisiminimų knygos „Mano gyvenimo takelis“ autorius. 1962-1965 m. buvo altarista ir vikaras Ylakiuose. Gimė 1907.04.18 Ylakių par.

       35 metai, kai Rokiškio r. mirė (1985) prozininkas Povilas Burba. Kurį laiką dirbo mokytoju Mosėdyje. Gimė 1929.10.03 Kupiškio r.

9 d. 70 metų, kai mirė (1950) evangelikų liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas, vargonininkas ir kantorius bei daraktorius Fridrichas Megnis (Megnė). Gimė 1873.12.24 Prialgavos k., Skuodo r. Palaidotas Žemaičių Naumiestyje, Šilutės r.

12 d. 100 metų, kai Mažeikiuose gimė (1920) poetas, literatūros kritikas Henrikas Nagys. Mirė 1996.08.03 Monrealyje, Kanadoje, palaidotas Vilniuje. Apie 1932-1934 m. mokėsi Skuode. Literatūros kritikos straipsnius pasirašinėjo J. Vakario ir V. Statkaus slapyvardžiais.

          65 metai, kai Skuode gimė (1955) dainininkė (sopranas), Klaipėdos muzikinio teatro, operos solistė Jadvyga Dimaitė-Grikšienė.

13 d. 35 metai, kai mirė (1985) audėjų audėja, audėjų mokytoja, Liaudies meno draugijos Skuodo rajono skyriaus įkūrėja ir pirmoji vadovė Julija Batakienė. Gimė 1906.12.17 Stripinių kaime.

14 d. 90 metų, kai Lenkimų kaime gimė (1930) literatas, laikraščio „Mūsų žodis” neetatinis korespondentas Leonas Rimeikis.

17 d. 135 metai, kai Kulų II kaime gimė (1885) knygnešys, tremtinys Antanas Šilgalis. Mirė 1953.07.13 Šamankoje, Irkutsko sr., Rusijoje. Spaudoje pasirašinėjo Damazo Treigio slapyvardžiu.

19 d. 85 metai, kai Truikinų kaime gimė (1935) literatas, mokytojas, kaimo muzikantas Ignas Raudonis.

21 d. 150 metų, kai Veitelių kaime gimė (1870) pirmasis Telšių pavieto veterinarijos gydytojas, vienas iš veterinarijos mokslo pradininkų Lietuvoje, knygnešys Matas Motiejus Veitas. Mirė 1937.05.09 Verbūnų k., Šiaulių r.

26 d. 65 metai, kai Mikytų kaime gimė (1955) fotomenininkas Petras Vaičiulis.

29 d. 80 metų, kai Notėnų kaime gimė (1940) literatė, tremtinė Birutė Brencienė.

      100 metų, kai Beržėnuose, Kelmės r. gimė (1920) kunigas, literatas Zigmantas Šimkus. Apie 1948 m. kunigavo Ylakiuose, Vaičaičiuose. Iš vokiečių k. išvertė R. M. Rilkės poezijos. Mirė 2009.07.04 Šiauliuose, palaidotas Šaukėnuose, Kelmės rajone.

 



Lapkritis

4 d. 95 metai, kai Gėsalų kaime gimė (1925) agronomė, žemės ūkio mokslų kandidatė, Žemdirbystės instituto Vokės filialo mokslinė bendradarbė Stefa Skališiūtė-Blažienė.

8 d. 80 metų, kai Skuode gimė (1940) dailininkė, akvarelininkė, dailėtyrininkė, Vilniaus „Volungės” pradinės mokyklos dailės studijos vadovė, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus akvarelininkų sekcijos pirmininko pavaduotoja Ramunė Lebedytė-Sabaliauskienė. Mirė 2012.07.14 Vilniuje.

9 (6) d. 90 metų, kai Šerkšnių kaime gimė (1930) literatė Vanda Daukšienė. Mirė 2008 m. Dunikos vienkiemyje, Liepojos rajone (Latvija).

14 d. 95 metai, kai Kivylių kaime gimė (1925) gydytojas, Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėjas, LDK Gedimino V laipsnio ordino kavalierius Vaclovas Intas. Mirė 2007.11.19 Mosėdyje.

         115 metų, kai Pašilės kaime gimė (1905) kapelmeisteris, kompozitorius Domas Antanas Jonušas. Mirė 1991.10.19 Omahoje, JAV.

15 d. 75 metai, kai Šauklių kaime gimė (1945) poetas, publicistas, jūreivis Vytautas Brencius. Mirė 2010.09.13 Klaipėdoje, palaidotas Lėbartų kapinėse.

        55 metai, kai Žirnikų kaime gimė (1965) ekonomistė, Skuodo r. sav. administracijos Skuodo kaimiškosios seniūnijos seniūnė Viliūtė Žvinklytė-Jautakienė.

18 d. 40 metų, kai Providense, JAV, mirė (1980) kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis Vaclovas Martinkus. Gimė 1909.03.15 Veitelių k., Ylakių vlsč.

19 d. 195 metai, kai Baidotų kaime gimė (1825) kunigas, rašytojas, knygnešys, M. Valančiaus bendražygis Pranciškus Butkevičius Butkus. Mirė 1896.08.20 Kaune.

23 d. 110 metų, kai Židikų par., Paviliotės kaime gimė (1910) kunigas, Sibiro kankinys Klemensas Arlauskas. Nuo 1967 m. buvo altarista Ylakiuose, mėgėjų teatrui rašė spektaklius, buvo didelis Žemaičių Kalvarijos mylėtojas ir gynėjas. Mirė 1991.12.31, palaidotas Ylakių bažnyčios šventoriuje.

26 d. 100 metų, kai Skuode gimė (1920) žurnalistas, ateitininkas, visuomenės veikėjas Juozas Baužinskas (Baužys).

 



Gruodis

3 d. 155 metai, kai gimė (1865) kunigas, visuomenininkas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas Julijus Narkevičius Norkus. Mirė 1929.12.03 Skuode.

6 d. 90 metų, kai Skuode gimė (1930) prof., edukologijos m. dr., pedagogikos m. kandidatė (1964) Virginija Savickytė. Mirė 2004.01.10 Šiauliuose.

8 d. 125 metai, kai Svėdasuose gimė (1895) rašytoja, poetė, prozininkė, dramaturgė ir pedagogė Bronė Buivydaitė. 1918-1919 m. dirbo mokytoja Skuodo progimnazijoje. Mirė 1984.01.29 Anykščiuose.

18 d. 90 metų, kai Truikinų kaime gimė (1930) dailininkas grafikas, ekslibrisų kūrėjas ir parodų organizatorius, knygų iliustratorius Valerijonas Vytautas Jucys. 1954-1956 metais dirbo Skuodo rajoninės bibliotekos vedėju. Mirė 2016.10.19 Vilniuje, palaidotas Kairėnų kapinėse.

20 d. 105 metai, kai Laumaičių kaime gimė (1915) kunigas, literatas Antanas Valiuška. Mirė 1998.07 ar 08.03 Šventojoje.

21 d. 115 metų, kai Šačių kaime gimė (1905) karo lakūnas Stasys Baipšys. Mirė 1974.11.17 Beverly Shores, Indianos vlst., JAV.

23 d. 95 metai, kai Gondlaukės kaime gimė (1925) muzikos mokytojas, chorvedys Aloyzas Jurgutis. Nuo 1961 m. buvo Mažeikių vaikų muzikos mokyklos mokytojas.

24 d. 30 metų, kai mirė (1990) kunigas, tremtinys, literatas Stanislovas Vaitelis. Gimė 1906.04.16 Notėnų kaime. 1974-1978 m. buvo altarista Skuode.

25 d. 80 metų, kai Šačių kaime gimė (1940) restauratorius, tautodailininkas Rimantas Šarpneckis.

28 d. 80 metų, kai Plungės r. gimė (1940) kunigas, Mosėdžio parapijos klebonas Liudas Dambrauskas, 1994 m. buvusiose Mosėdžio vaikų darželio patalpose įkūręs parapijos vaikų globos namus.

29 d. 10 metų, kai Šiauliuose mirė (2010) pedagogas, socialinių mokslų daktaras, 1955-1967 m.  mokytojavęs Mosėdžio vidurinėje mokykloje, buvęs šios mokyklos direktorius Pranas Augutis. Gimė 1927.09.13 Kretingoje.

 



Be tikslios datos

495 metai, kai apie 1525 m. gimė grafas, Skuodo miesto įkūrėjas, Livonijos valdytojas, LDK didysis maršalka ir Vilniaus kaštelionas bei žemaičių seniūnas Jonas Jeronimas Chodkevičius. Mirė 1579.08.05. Skuode jam pastatytas paminklas (skulptorius – Marius Grušas, architektas – Adomas Skiezgelas).

395 metai, kai mirė (1625) Skuodo dvaro savininko palikimo valdytoja Chodkevičiūtė- Sapiegienė Ona Scholastika. Gimė 1604 m. 1620 m. Jonas Stanislovas Sapiega vedė LDK etmono Jono Karolio Chodkevičiaus dukrą Oną Scholastiką ir po jos mirties perėmė jos turtą.

370 metų, kai apie 1650 metus gimė domininkonas, pirmosios katalikų maldaknygės lietuvių kalba parengėjas Jurgis Kasakauskis, 1676 m. laikinai administravęs Ylakių parapiją. Mirė po 1722 m.

245 metai, kai Skuode gimė (1775) medicinos m. daktaras Sikstas Laukevičius (Lewkewicz). Mirė 1838 m. Krokuvoje.

230 metų, kai Prialgavos kaime gimė (1790) gydytojas, medicinos m. daktaras Jonas Dirvianskis, 1815-1830 metais gydytojavęs Skuode.

210 metų, kai Rubikių k., Sedos vlsč. gimė (1810) kunigas, lietuviškų religinių knygelių rengėjas Tadas Juzumas. 1834 m. paskirtas vikaru Ylakių parapijoje. Su J. K. Račkauskiu išleido naują maldaknygės „Senas aukso altorius“ leidimą (1848). Parašė knygą „Didesnis elementorius ir katekizmas, arba trumpas mokslas vieros krikščioniškos“ (išleista 1855). Mirė 1851.06.02(14) Varniuose.

185 metai, kai gimė (1835) kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis, knygnešių rėmėjas Raseiniuose ir Šiauliuose Aleksandras Miliauskas. Nuo 1863 m. vasario 10 d. – Ylakių vikaras. Už revoliucinį pamokslą, pasakytą 1863 m., caro valdžia ištrėmė į Samarą (Ufos gub.). Nuo 1890 m. gegužės 20 d. iki 1891 m. rugpjūčio 13 d. buvo uždarytas į Kretingos vienuolyną. Rusų administracija, įtarusi, kad kunigas palaikąs ryšius su knygnešiais, įsakė išvykti į Helsinkį, bet netrukus pakeitė nutarimą – ištrėmė į Spaską (Rusija), kuriame po trejų metų mirė (1896.05.06).

165 metai, kai Ylakiuose gimė (1855) Ylakių altarijos šeimininkė, knygnešė Leokadija Žadauskaitė. Policija 1895.05.26 kratė altariją ir virtuvėje rado lietuviškos spaudos. Nubausta 14 d. arešto valsčiaus daboklėje ir atiduota 1 m. policijos priežiūrai. Arešto bausmę atliko Ylakiuose. Dėl caro manifesto 1896.09.25 nuo tolesnės policijos priežiūros atleista.

160 metų, kai Urvių kaime gimė (1860) kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas Albinas Alseika. Mirė 1943.04.24 Gudelių k., Jurbarko r.

155 metai, kai Luobos k. gimė (1865) valstietis, siuvėjas, knygnešys Viktoras N(a)orkus. Palaidotas Ylakių kapinėse.

135 metai, kai Naujukų k. gimė (1885) žemaitiškų šnektų-tekstų pateikėja Barbora Šablinskaitė-Jablonskienė. Ekspedicijos metu 1973 m. gyveno Mosėdžio seniūnijos Udralių kaime. Jos pasakojimus užrašė VPI studentas R. Kasparas.

130 metų, kai Narvydžių k. gimė (1890) žemaitiškų šnektų-tekstų pateikėjas Jonas Černeckis. 1973 m. gyveno Puodkalių kaime, kai ekspedicijos metu VPI prof. A. Girdenis įrašė jo žemaitiškus pasakojimus.

115 metų, kai Erkšvos kaime gimė (1905) pedagogė, 1922-1937 m. buvusi Ylakių pradinės mokyklos vedėja Stefanija Mineikytė. Jos vadovaujama mokykla aktyviai dalyvavo miestelio kultūriniame gyvenime.

115 metų, kai Geidučių kaime gimė (1905) Šatėse gyvenusi žemaitiškų šnektų-tekstų pateikėja Leonora Viršilaitė-Červinskienė. Jos pasakojimus 1980 metais įrašė B. Jasiūnaitė.

115 metų, kai Akmenės r., Padvarėlių k. gimė (1905) mokytojas, tautodailininkas, muziejininkas Antanas Kazlauskas, 1932-1935 m. Ylakių pradinėje mokykloje dirbęs mokytoju, 1937-1940 m. mokyklos vedėju, buvo Ylakių valsčiaus šaulių vadas. 1938 m. prie Ylakių mokyklos su mokiniais pastatydino paminklą Jonui Basanavičiui, memorialinę skulptūrą kompozitoriui Jonui Švedui gimtinėje. Mirė 1982 m. Ylakiuose.

110 metų, kai Raudonių kaime gimė (1910) ūkininkas, šaulys, tremtinys, vietos korespondentas Stanislovas Ašoklis. Sugrįžęs iš tremties, apsigyveno Latvijoje.

110 metų, kai gimė (1910) kunigas, knygelės „Pagramantės vaiduoklis arba neįtikėtini įvykiai Skuodo rajone“ autorius Vladas Šlevas. Septynerius metus buvo Šačių klebonas (1954-1961).

110 metų, kai Anykščiuose gimė (1910) tremtinė, tautodailininkė Jadvyga Lapinskaitė-Dirvianskienė.

100 metų, kai gimė (1920) Šatraminių kaimo mokyklos mokytojas Justinas Knieža, 1950 m. žiauriai nužudytas.

100 metų, kai Kaune gimė (1920) Dievainis Galaunė, Lietuvos muziejininko, dailėtyrininko Pauliaus Galaunės ir Adelės Nezabitauskaitės-Galaunienės, operos solistės, sūnus. Karo metais buvo Mosėdžio pradžios mokyklos vedėjas.

95 metai, kai Erkšvos kaime gimė (1925) tautodailininkas Justinas Šilinas. Už pasipriešinimą rusų okupantų valdžiai 1952 m. Pabaltijo tribunolo buvo nuteistas 25 metams ir išvežtas į Vorkutos lagerį. Mirė 2004.11.07 Ukmergėje. 2008 m. po mirties suteiktas kario savanorio statusas.

95 metai, kai Litvinų k. gimė (1925) vienuolė pranciškonė, Caritas savanorė, literatė Teklė Gadeikytė, slapyvardžiu Rasos lašelis.

75 metai, kai Prialgavos kaime gimė (1945) chemijos mokslų daktarė, tautodailininkė Nijolė Dirvianskytė.

75 metai, kai Juodeikių k. gimė (1945) kraštotyrininkas, muzikantas, žemaičių kultūrinio gyvenimo organizatorius Palangoje Augustas Narmontas, netoli Šventosios, prie jūros, suformavęs kopą, ant kurios 1998 m. atkūrė Palangoje, ant Birutės kalno, buvusią paleastronominę observatoriją – Žemaičių alką. Yra senojo baltų tikėjimo bendruomenės „Žemaičių Alka“ žynys.

70 metų, kai Salantuose gimė (1950) poetas Antanas Daščioras. 1973-1978 m. gyveno Skuode. Mirė 1994.09.13 Mažeikiuose.

40 metų, kai Skuode mirė (1980) žurnalistas, literatas, laikraščio „Mūsų žodis” redakcijos darbuotojas Karolis Paulauskas. 1963 m. buvo Skuodo rajoninės bibliotekos vedėjas.

25 metai, kai mirė (1995) mokytoja Stefanija Mineikytė, 1922-1937 m. buvusi Ylakių pradinės mokyklos vedėja. Gimė Erkšvoje.

15 metų, kai mirė (2005) Barstyčių vidurinės mokyklos mokytojas, dirbęs 1958-1966 m., vienuolio, kunigo ir poeto Leonardo Andriekaus brolis Stanislovas Andriekus. Buvo sekamas Skuodo partkomo, tardomas dėl religinių įsitikinimų, dėl jų turėjo baigti darbą mokykloje. Gimė 1929 m.

 



Miestui ir rajonui svarbios sukaktys

395 metai, kai 1625 m. Skuodo dvaras vedybų keliu atiteko didikams Sapiegoms.

380 metų, kai pastatyta (1640) pirmoji Romos katalikų bažnyčia Ylakiuose.

375 metai, kai 1645 m. Vladislovas Vaza pakartotinai Skuodui suteikė Magdeburgo teises.

350 metų, kai Šatėse pastatyta (1670) pirmoji medinė Romos katalikų Šv. Jono bažnyčia. Statytojas J. Volskis.

295 metai, kai Ylakiai tapo (1725) miesteliu.

240 metų, kai pradėta statyti (1780) dabartinė mūrinė Lenkimų Šv. Onos bažnyčia. Baigta statyti 1816 m.

190 metų, kai pastatytas (1830) Lyksūdės vandens malūnas.

155 metai, kai pastatyta (1865) dabartinė, mūrinė Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

125 metai, kai 1895-1897 m. Mosėdžio vikaru dirbęs kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas kartu su bendraminčiais įsteigė ir vėliau redagavo „Tėvynės sargą“.

115 metų, kai Ylakiuose įsteigtas (1905) knygynėlis.

105 metai, kai 1915 m. kaizerinė Vokietija pro Skuodą nutiesė geležinkelį. Eismas uždarytas 2001.03.23.

95 metai, kai Skuodo rajone atsirado (1925) Daujotų kaimas, įkurtas išpardavus Šarkės dvaro žemes.

90 metų, kai Skuode buvo atidaryta (1930.07.01) ambulatorija.

70 metų, kai Skuodas 1950 m. tapo rajono centru.

70 metų, kai Skuode atidaryta (1950.11.15) rajoninė ligoninė. Vyr. gydytoju dirbo Jonas Neniškis.

65 metai, kai Skuode pastatyta (1955) infekcinės ligoninės (žalioji), karinio komisariato ir universalinių parduotuvių pastatų grupė.

65 metai, kai Skuode atidaryta (1955) atskira Rajoninė vaikų biblioteka, veikusi iki bibliotekų centralizacijos.

45 metai, kai 1975 m. Skuode pastatyta antroji vidurinė mokykla (vėliau Bartuvos vidurinė mokykla, Bartuvos progimnazija).

40 metų, kai įrengti (1980) pirmieji Skuodo vandens valymo įrenginiai.

30 metų, kai Skuode atidengtas atstatytas (1990.06.23) Mūro kryžius. Pastatytas 1567 m., nugriautas 1951 m.

30 metų, kai Ylakių miestelio aikštėje atstatytas (1990.08.19) medinis Nepriklausomybės kryžius, pastatytas 1928 m.

15 metų, kai 2005.10.07 Mosėdžio akmenų muziejui suteiktas Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus vardas.

5 metai, kai 2015.10.15 Skuodo r. savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas rašytojo Romualdo Granausko vardas.