mobili versija | standartinė versija
main-image

Kokia Mildos šventė be eilių apie meilę?!.

Napoleonas Reimontas šįsyk neskaitė eilėraščių ir nedainavo – padėjo šventei paruošti aplinką.

Gegužės 13-ąją Skuodo žemaičių draugija pakvietė atšvęsti senovės lietuvių meilės deivės Mildos dieną. Šiemet jon susirinkta jau šeštą kartą. Po Skuodo rajoną keliaujanti šventė įvyko prie didžiausio Lietuvoje Puokės, arba Barstyčių, akmens. Kaip visada, šiame tradiciniame renginyje dalyvavo ir Skuodo literatų klubo “Nojus” nariai.

Lyginant šių metų šventę su ankstesnėmis, visų pirma reikia konstatuoti, jog dar niekada Mildos dieną nebuvo, kad termometro stulpelis perkoptų 20 laipsnių šilumos. Tokį permainingą ir į visokias provokacijas linkusį pavasarį, kaip šis, tai – tikra Dievo dovana. Kaip ir prisidėjusieji prie to, kad renginiui būtų tinkamai paruošta vieta. Mat, nors netrūksta manančių, jog prie didžiausio akmens Lietuvoje, kur esama ir įcementuotų suolų, ir pavėsinės su didžiuliu stalu, tinkama vieta bet kokiam renginiui, taip nėra. Lietuvių meilės deivės diena, kurią kasmet pakviečia švęsti Skuodo žemaičių draugija, – kamerinė apeiginė šventė. Joje nėra žiūrovų – visi susirinkusieji lygiaverčiai dalyviai, tad ir būti jie turi arti vienas kito, ritualiniame rate. Tuo labiau, jog ir tokios šiandienos įmantrybės, kaip mikrofonai, garso stiprintuvai, čia nenaudojami. Natūralus garsas, artimas susirinkusiųjų kontaktas, nuoširdus bendravimas – didžiausias šio renginio išskirtinumas ir verybė. Tad, norint to pasiekti, kasmet tenka nemažai paplušėti. Laimė, šiemet neteko meistrauti deivės Mildos simbolio – jį išsaugojo ir mielai sutiko paskolinti pernykštei šventei, įvykusiai prie Simono Daukanto klėtelės Kalviuose, padarę lenkimiškiai. Už tai nuoširdžios padėkos nusipelno Lenkimų seniūnijos seniūnas Rimantas Mikšta ir specialistas Justinas Repšas, kurie net sutiko atvežti simbolį į Skuodą. Na, o tą konstrukciją žydinčiais, žaliuojančiais lauko augalais apipynė Skuodo žemaičių draugijos pirmininko Jono Grušo vadovaujama barstytiškių komanda. Ją subūrė vietos bibliotekininkė Ženeta Smulkienė. Pastarajai talkino Eglė Jačkonytė, Nijolė Vilkovskienė, Laima Brazdeikienė ir Skuodo literatų klubo “Nojus” narys Napoleonas Reimontas. Jiedu su J. Grušu kitą dieną ir aukurėlį iš akmenų sukrovė. Pastarųjų atvežti pasistengė Barstyčių seniūnija, tiksliau seniūnas Gintautas Čičirka. Už daugumą suolų reikia padėkoti netoli Puokės akmens gyvenantiems ūkininkams Birutai Onai ir Juozui Vaškiams.
Na, o žmonės šventėn šiemet susirinko ne tik iš mūsų rajono, bet atvažiavo ir iš kaimyninių Kretingos, Plungės, Mažeikių. Ir toli gražu ne visi asmeniškai pakviesti. Vieni dalyvavusiuosius programoje atlydėjo, kiti tiesiog smalsumo vedami atkurnėjo. Štai viešnia iš Mažeikių sakė informaciją apie renginį radusi internete, mat specialiai lietuvių meilės deivės Mildos dieną švenčiančių ieškojusi.
Garbė pradėti šventę, kuri paprastai tenka teritorijos, kurioje ji vyksta, šeimininkui, suteikta barstytiškiui menininkui, literatui, pedagogui Antanui Jankauskui.
Be to, kad dalyvavo ritualuose, burtuose, susirinkusieji, kaip ir visada, turėjo galimybę išgirsti daug žemaitiškos autorinės kūrybos. Mat visada per Mildos dieną atiduodama ir duoklė gegužę Lietuvą gerąja prasme supurtančiam “Poezijos pavasariui”. Savo kūrybos žemaičių kalba šįsyk paskaitė Skuodo literatų klubo “Nojus” narės Staselė Jurgilevičienė, Aldona Mončienė, Joana Pajauskienė, Genutė Kaunienė ir Adelė Zubienė, Plungės literatų klubo “Vingiorykštė” narė Zita Dargienė, kretingiškiai Adelė Semenavičienė, Aldona Anužienė bei Juozas Maksvytis, šviesaus atminimo rietaviškės poetės Birtutės Lengvenienės – puodkališkė Alina Glebavičienė. O kartu su savo drauge, mosėdiške Viktorija Šedvydyte garbingas vaidilutės pareigas šįsyk ėjusi Mosėdžio gimnazijos mokinė, šatiškė Aistė Prialgauskaitė į susirinkusiųjų širdis pasibeldė lakšingalos balsu – žinomu žemaitišku romansu. Širdžiai mielą muzikinį foną kūrė barstytiškiai muzikantai, kurie groja ne viename vietos saviveiklos kolektyve, Kazys Martinkus ir Linas Nikartas.
Kiekvienas programos dalyvis prisiminimui gavo po keramikos meistrės iš Šauklių Renatos Jankauskienės kūrinį – magnetuką.
Po dvi valandas trukusios lietuvių meilės deivės šventės, kurią, jeigu laikytume projektu, kaip visada, parengė ir įgyvendino šių eilučių autorė – Skuodo žemaičių draugijos pirmininko pavaduotoja, Skuodo literatų klubo “Nojus” prezidentė Dalia Zabitienė, į pirmąją priimti 6 nauji nariai.
Nors ir po to niekas namo neskubėjo – dar norėjo nusifotografuoti prie ar ant didžiausio Lietuvoje akmens. Mat būta ir tokių, kurie jį iš arti matė pirmą kartą. Kaip ir atvyko į Mildos šventę. Džiugiausia, jog jau kitą dieną iš jų sulaukta gerų atsiliepimų. Pavyzdžiui, salantiškė Adelė Semenavičienė parašė: “Diekou už poiki rengini. <…> Džiaugous, kad eso žemaitė ėr galio bendrautė su jumis”. O tai liudija, jog, nors šiais masinės populiariosios kultūros laikais netrūksta tokių, kuriems be pop grupių, šašlykų, alaus – jokia šventė, yra ir pasiilgstančių visai kitokių renginių. Todėl be galo miela jiems pasitarnauti.


Dalia ZABITIENĖ
Skuodo literatų klubo “Nojus” prezidentė
Nuotraukos Augenijaus ZABIČIO

Nuotraukų galerija