mobili versija | standartinė versija
main-image

„Jūra ir aš“

Rugpjūčio 19 d. būrys Skuodo literatų klubo „Nojus“ narių buvo išvykę į Šventąją, kur ne tik ilsėjosi, bet ir bandė pagauti jūros siunčiamus impulsus kūrybai. Tad išvyka pavadinta kūrybiniu pleneru „Jūra ir aš“.

Nors mintis, jog reikėtų pusdienio ar net visos dienos, kai kokiame nors ypatingame gamtos kampelyje būtų galima ne tik atsikvėpti nuo kasdienės skubos, bet ir, gavus užduoti, tiksliau, temą, išbandyti jėgas ekspromtinėje kūryboje, iš kai kurių Skuodo literatų klubo „Nojus“ narių išgirsta dar pernai, nebuvo taip, kad su ta idėja susigyventų ir šiemet vyktų absoliučiai visi. Vieniems iškilo neatidėliotinų reikalų, atsirado kitų netikėtų kliūčių, kitiems teko rinktis net iš keleto kelionių, na, o tretiems tiesiog pritrūko noro. Juk niekam nėra paslaptis, kad ne viena kūrybinga asmenybė labiau linkusi į vienatvę nei į kompaniją.
Nors tie 13, kurie išsiruošė kelionėn ir po jos pasidalijo savo įspūdžiais, tvirtino išties gerai praleidę laiką. „Kažkodėl taip nenorėjau į tą Šventąją važiuoti, – praėjus kelioms dienoms po išvykos, buvo atvira Adelė Mosteikienė. – O taip gerai buvo!.. Kad ir dabar man ta jūra akyse tebestovi“. Mat tarp išvykos dalyvių radosi ir tokių, kurie prie jos nebuvo buvę net... keliasdešimt metų. Štai lenkimiškis literatas bei kraštotyrininkas, visai neseniai apdovanotas „Kiečiausio žemaičio“ titulu, Leonas Rimeikis tvirtino paskutinįsyk jūrą matęs tik prieš... 40. Tad norėjo ne tik su ja/prie jos pabūti, bet ir išbandyti sūraus vandens temperatūrą. Kai kurie aptiko ypač įdomių akmenukų (Danutė Lekniuvienė – tikrą širdį su išsiraizgiusiomis kraujagyslėmis), na, o kai kuriems bangų išskalautose sąnašose pavyko įžiūrėti net mažiukus gintarėlius.
Kai praalkta, išsikepta dešrelių. Ties alkakalniu su baltiškų dievybių skulptūromis netoli sanatorijos „Energetikas“ tam yra visai patogi vieta. Moterims tiesiant ant žolės atsivežtas staltieses ir dėliojant lauko bei sodo gėrybes, dešreles ėmėsi kepti trejetas kompanijoje buvusių vyrų: Robertas Ramonas, Leonas Rimeikis ir daug kur žmoną Aldoną noriai lydintis Pranciškus Mončius. Skanios buvo dešrelės – matyt, su meile keptos.
Na, o papietavus nutarta kiek pailsinti kūną, bet pamankštinti smegenis. Birutė Strakšytė su Irena Gudaitiene buvo paruošusios intelektualų išbandymą – iš „Knygosūkio“, apie kurį pasakoti tikriausiai jau nebereikia (juk daugelis arba „Mūsų žodyje“ apie jį skaitė, arba net bibliotekoje patys išbandė), išrinkusios korteles su pačiais lengviausiais klausimais. Nors toli gražu ne visi į juos atsakinėjusiems tokie atrodė. Kaip ten bebūtų, be dovanų neliko nė viena komanda: nei laimėjusi, nei jai nusileidusi.
Galiausiai kopų prieglobstyje kiekvienas perskaitė po savo kūrinį tema „Jūra ir aš“. Tiesa, kai kurie, nors buvo paskelbtas ketureilių konkursas, tikino štai tokioje aplinkoje, prie jūros, negalėję sustoti – mintys užplūdusios tarsi putotos bangos... Tad parašė po visą eilėraštį ar net kelis. Slaptu visų balsavimu pripažinta, jog labiausiai temą atitinka Danguolės Pauliuvienės kūrinys, linksmiausias – Roberto Ramono, filosofiškiausias – Birutės Strakšytės, lyriškiausias – Danutės Lekniuvienės, o didaktiškiausi – Staselės Jurgilievičienės ir Adelės Zubienės. Tiesa, lygiai tiek pat balsų, kiek jų, surinko ir Birutės Strakšytės kūrinys... Tačiau, kadangi ji vieną nominaciją jau buvo laimėjusi, šioje nebeapdovanota. Visiems nominantams įteikti valgomi prizai-siurprizai. Nors tai, jog nominacijų būta tik penkių, jokiu būdu nereiškia, kad jų nelaimėjusieji liko be dovanų.
Dalia ZABITIENĖ
Skuodo literatų klubo „Nojus“ prezidentė
Nuotraukos autorės ir iš jos archyvo
 
Kūriniai iš plenero

Nuotraukų galerija