mobili versija | standartinė versija
main-image

Džiaugiasi vadinamas liaudies menininku

Gruodžio 21 d. Skuodo muziejuje atidaryta jubiliejinė – 60-mečiui skirta – rajono literato, autorinių dainų kūrėjo ir atlikėjo, medžio drožėjo Napoleono Reimonto kūrinių paroda. Eksponuojama menininko sukaupta jo originalių darbų kolekcija.

Nors Napoleonas Reimontas, kartais prie pavardės pridedantis „Laumiškis“, gimė Skuodo rajone, Laumių kaime, gyventi ir dirbti jam teko daug kur. Ilgiausiai – Šiauliuose. Bet 2000-aisiais grįžo į tėviškę, kur namai – ir prieglobstis, ir kūrybinių sumanymų gimimo bei realizavimo erdvė. Tad, įsikūręs čia, ne tik žiūri, kaip užsidirbti duonos kąsnį, išdroždamas, pavyzdžiui, kryžių ar sumeistraudamas kokią niekur nematytą pavėsinę, bet ir rantydamas tai, kas miela pačiam ir ko už jokius pinigus niekam neparduotų. Taip radosi jo darbų kolekcija, kurią mielai parodo, užsukus svečiui, ir kuri kaip tik dabar eksponuojama Skuodo muziejuje. Kaip nesyk nuskambėjo parodos atidaryme, nėriniuotieji drožiniai – ne tik akiai paganyti, bet kiekvienas paprastai turi ir tam tikrą paskirtį. „Štai čia – baras. O šičia – visas komplektas: veidrodis, kėdė...“ – po oficialiosios jubiliejinio renginio dalies Skuodo muziejus menėje susidomėjusiems jo darbais su užsidegimu rodė ir aiškino N. Reimontas jo kūrinių ekspozicijai skirtoje salėje. Nors, aišku, prieš tai visiems gausiai susirinkusiems į tradicinės Skuodo rajono tautodailininkų bei kitų kūrėjų darbų, o kartu – ir jo jubiliejinės parodos atidarymą dovanojo keletą savo kūrybos dainų. Vieną, publikos paprašytas, – su savo drauge Benadita Skaivydiene. Beje, taip pat naginga medžio drožėja ir kūrinių iš akmens meistre. Nors ne viename renginyje Napoleoną galima išgirsti ne tik su ja, bet ir su pusbroliu Kaziu Martinkumi.
Kaip Skuodo muziejaus direktorės Aldonos Ozolienės vedamame jubiliejui skirtame renginyje sakė pats N. Reimontas, už tai, kad jis šiandien žinomas ir toli gražu ne tik mūsų rajone, esąs dėkingas trims žmonėms: Magdelenai Taurinskienei, Augenijui Zabičiui ir Jonui Grušui. Pirmoji atradusi jį kaip medžio drožėją. Antrasis, tada dirbęs laikraštyje „Skuodas“, ten išspausdinęs jo kūrybos ir padėjęs tapti žinomam kaip literatui. O trečiasis pradėjęs kviesti į įvairius renginius kaip originalių dainų kūrėją bei atlikėją. Ne tik mūsų rajone. Tad dabar jau, anot Napoleono, skuodiškiams literatams susiruošus į kitus rajonus, iš ten neretai primenama, kad būtinai atsivežtų ir jį. Mat autorinės dainos pelno pasisekimą visur bei iš karto. Ne mažiau kūrėjui palankūs ir jo dainas jau daug kartų girdėjusieji. Tuo buvo galima akivaizdžiai įsitikinti tą pavakarę Skuodo muziejuje, kai plota atsistojus.
Na, o pasveikinti kūrėjo su jubiliejumi bei parodos atidarymu buvo atėjęs išties nemažas N. Reimonto bičiulių, gerbėjų būrys. Be šeimininko – Skuodo muziejaus – gražių palinkėjimų negailėjo Skuodo rajono savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė; direktoriaus Jono Grušo ir Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Birutės Strakšytės atstovauta Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka; minėta kraštotyrininkė, S. Daukanto premijos laureatė Magdelena Taurinskienė; Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Skuodo sekcijos pirmininkė Elvita Šeputaitė bei jos vadovaujamos organizacijos nariai; žurnalistas, tautodailininkas, kraštotyrininkas, S. Daukanto premijos laureatas, Skuodo garbės pilietis, Skuodo rajono savivaldybės tarybos narys Juozas Vyšniauskas su žmona Liuda. Jis perskaitė ir Napoleonui padovanojo klaipėdiškės žurnalistės, etninio identiteto puoselėtojos Janinos Zvonkuvienės įspūdžius iš viešnagės pas jubiliatą, kurie publikuoti interneto socialiniame tinkle „Facebook“. Na, o gana gausiai susirinkęs Skuodo literatų klubas „Nojus“, vadovaujamas šių eilučių autorės, savo nariui turėjo ne tik gėlių ar dovanų, bet ir eiliuotą oraciją „Napaliou 60!..“.
Saviironijos nestokojantis N. Reimontas teigė kūryboje esąs laisvas kaip vėjas: kuriąs, ką norisi, kaip patinka. Tad vengiąs bet kokių įsipareigojimų, įsispraudimo į rėmus, todėl niekada nenorėjęs ir nenorįs į jokius tautodailininkus. Esą jam didžiausias komplimentas, kai kas pavadina liaudies menininku. Mat iš tiesų toks ir esąs – nei skulptūros, nei muzikos, nei literatūros specialiai niekur nesimokęs. Nors polinkį į tai turėjęs nuo pat mažumės, jaunumės: štai ir bene populiariausią autorinę dainą „Lyja“ kadaise sukūręs, „brazdindamas“ gitara, o vėliau pritaikęs akordeonui. Kaip ant paminklinio akmens, minint jo mirties metines, pastatyto Šaukliuose, Apulskių sodyboje, kur vaikystėje gyveno, iškaltais žodžiais teigia Romualdas Granauskas, visi rašytojai rašo savo vaikystėmis. Matyt, ne iš kur kitur – būtent iš vaikystės – ir visų kitų kūrėjų talentas. Arba tiesiog tai, ką žmogus turi geriausio.
 
Dalia ZABITIENĖ
Skuodo literatų klubo „Nojus“ prezidentė

Nuotraukos Dalios ZABITIENĖS ir Nijolės RADVILIENĖS
 
UORACĖJĖ NAPALIOU

Nuotraukų galerija