mobili versija | standartinė versija
main-image

Jei nėra kultūros renginių tradicijos

Lapkričio 20–26 dienomis šešiose mūsų rajono kaimų bendruomenėse pristatyta Skuodo literatų klubo „Nojus“ narių kūrybos rinktinė „Pradžioje buvo žodis...“. Taip siekta prisidėti prie atokiau nuo rajono centro esančių, tad kultūrinę atskirtį – renginių stygių – patiriančių vietovių gyventojų užimtumo ir saviugdos. Nors pastaroji, kaip parodė patirtis, reikalinga ne visiems.


Skuodo literatų klubas dalyvauja įvairiuose renginiuose ne tik mūsų rajone: kartais respublikiniuose tenka atstovauti visai Žemaitijai. Tačiau organizacijos narių kūrybos rinktinės neturėjimas tai labai apsunkindavo. Tiksliau, ribodavo kūrybos sklaidą. Tad šių metų pavasarį klubas parengė ir projektų, finansuojamų iš Savivaldybės kultūros plėtros ir bendruomenių aktyvinimo veiklų finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų fondo, konkursui pateikė projektą „Pradžioje buvo žodis“. Jam skirtas dalinis finansavimas.
Šio projekto tikslai buvo: pirma, per leidybą sudaryti sąlygas mėgėjų meno – Skuodo literatų klubo narių kūrybos – sklaidai ir prieinamumui; antra, prisidėti prie atokiau nuo rajono centro esančių kaimų gyventojų užimtumo bei saviugdos – suteikti galimybę jiems pažinti savo krašto kūrėjus, susipažinti su jų kūrybą ir kartu turiningai praleisti laisvalaikį. Siekta sudaryti sąlygas kultūrinę atskirtį – renginių stygių – patiriančių vietovių visuomenei aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, t. y. prisidėti prie jos kultūrinimo. Tad ne tik išleista Skuodo literatų klubo narių kūrybos rinktinė „Pradžioje buvo žodis...“, bet ir surengti 6 jos pristatymai. Jie įvyko: lapkričio 20 d.– Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešosios bibliotekos Šauklių filiale; lapkričio 21 d. – Pašilės filiale; lapkričio 22 d. – Daukšių kaimo bendruomenės namuose; lapkričio 24 d. – Vižančių kaimo bendruomenės namuose; lapkričio 25 d. – Šatraminių kaimo bendruomenės namuose; lapkričio 26 d. – Notėnų seniūnijos salėje. Kiekviename pristatyme dalyvavo grupė ką tik išleistos knygos bendraautorių – Skuodo literatų klubo narių, kurių šiandien yra 20 (Romalda Bridikienė, Ona Budrienė, Bronė Diekontienė, Irena Gudaitienė, Elena Janušaitienė, Staselė Jurgilevičienė, Genutė Kaunienė, Danutė Lekniuvienė, Aldona Mončienė, Adelė Mosteikienė, Joana Pajauskienė, Danguolė Pauliuvienė, Robertas Ramonas, Napoleonas Reimontas, Leonas Rimeikis, Rita Rupeikienė, Birutė Strakšytė, Adelė Viskontienė, Dalia Zabitienė, Adelė Zubienė). Renginiuose laukta visų: ir mėgstančių literatūrą, ir tiesiog norinčių daugiau sužinoti apie mūsų rajoną – susipažinti su jame gyvenančiais kūrėjais.
“Nojiečių“ kūrybos rinktinė išleista ne komerciniais, o reprezentaciniais tikslais. Tad nei pardavinėjama, nei kitaip platinama ji nebus: visi susidomėjusieji naujuoju leidiniu galės pastarąjį pavartyti ar perskaityti bibliotekoje. Mat tam, kad rajono gyventojams šio krašto kūrėjų kūryba visada būtų prieinama, Skuodo literatų klubas po vieną knygos egzempliorių dovanos kiekvienam Romualdo Granausko viešosios bibliotekos filialui ar knygų platinimo punktui. Tačiau, jeigu kitur vietos bibliotekininkės dovaną priėmė ne tik noriai, bet ir su dėkingumu, vienoje bendruomenėje jos net nebuvo kam įteikti... Bet geriau apie viską iš eilės.
Ne vienas skuodiškis, išgirdęs apie „nojiečių“ sumanymą, stebėjosi: „Ir sumanyk tik pristatinėti knygą tokiuose užkampiuose!.. Nei ten ko reikia... Nei kas į tuos pristatymus ateis“. Mat iki šiol nė vienam nė puse lūpų neprasitarta, jog sumanymas apsilankyti labiausiai nuo rajono centro nutolusiose vietovėse – tam tikras socialinis tyrimas. Noras, kaip sakoma, savo kailiu įsitikinti, ar tikrai vadinamuosiuose užkampiuose – tamsūs žmonės, kurie gyvena taip, kaip nori: ten nieko nevyksta, nes iš tiesų nieko ir nereikia. Kokias išvadas, atlikus šį tyrimą, t. y. po šešių knygos pristatymų, galima padaryti?
Iš tiesų skeptikai ne visai teisūs: mūsų rajono kaimuose gyvena daug šviesių arba norinčių tokiais būti žmonių, kuriems štai toks renginys, kaip patys teigė, – tikra dvasios atgaiva. Tad pristatymuose teko sutikti ir tokių, kurie dievagojosi jau daug metų iš namų viešumon neišjudą... O šįsyk pasiryžę... Ir savo apsisprendimu labai patenkinti. Todėl ne vienas iš jų ir namo per daug neskubėjo: kavos ar arbatos kartu su literatais atsigėrė, pabendravo... Su seniai bematytais kaimynais, pažįstamais susitiko... Kitaip sakant, sau amžių prailgino, tad jų nepamiršti – darsyk su kokia nors programa atvykti – prašė. O kai kuriems, atvykusiųjų paskatintiems tartį žodį, ir patiems liežuvis atsirišo – eilės ar šmaikštūs pasakojimai liejosi... Kaip antai Pašilėje, kai Bernadeta Vaitkienė paskaitė šviesaus atminimo pašiliškio literato Romo Daujoto eilių. Arba Vižančiuose, kai skuodiškės literatės Staselės Jurgilevičienės vaikystės draugė Janelė, tapusi personažu novelėje „Žolinė“, paporino linksmą atsitikimą. Nors kai kur savo gebėjimus nevengė parodyti ir jaunuomenė: gi Šaukliuose jau senų seniausiai kaip skaitovas užsirekomendavęs Edgaras Žioba tokį ilgą eilėraštį padeklamavo!.. Kad nors išsyk į „Nojų“ priimk. O kokiame susiėjime iškentėtų nė žodžio netarusi viena iš dviejų „Kvietkų“ – taip besivadinančios humoro grupės narė Adelija Riepšienė?!. Tuo labiau, jog jos kompanionė Danguolė Pauliuvienė – „Nojaus“ narė, tad literatai pas šatraminiškius visada važiuoja kaip namo. Bet nė kiek ne mažiau už iškalbą kiekvienam svarbu ir tiesiog geri žodžiai – pozityvios mintys, nuoširdūs palinkėjimai. Arba netgi žodžiais neišreikšta, bet puikiai jaučiama bendrystė, kai nuo pat pirmųjų eilėraščio posmų suklūstama... Nuo pat pirmųjų Napoleono Reimonto autorinės dainos akordų susikabinama už parankių – linguojama, kartu dainuojama... O ką jau bekalbėti apie, rodos, pačią širdį savo liepsnelėmis jaukiai šildančias žvakes... Ar įteiktus rožių žiedus?!. Na, o kad mūsų kaimų moterys – puikios konditerės, tikriausiai niekam nėra paslaptis. Tad ir dabar dar gardžiais pyragais iš tų apsilankymų bendruomenėse tebekvepia...
Tačiau kam reikalingas skausmas?.. Tam, kad būtų galima suprasti, kas yra džiaugsmas. Juk daugelį dalykų suvokiame tik palygindami. Todėl iš tiesų nė kiek nereikėtų stebėtis, jog būta ir išimčių, kai atvykstant visai nelaukė. O vis dėlto atvykus akivaizdžiai laukė išvykstant... Tad projekto, pagal kurį išleista Skuodo literatų klubo narių kūrybos rinktinė, iniciatorei, autorei ir vadovei, t. y. šių eilučių autorei, psichologiškai nebuvo lengva pristatinėti knygą, kolegoms literatams – skaityti savo kūrybą, o minėtam autorinių dainų autoriui – jas atlikti. Tačiau, nors atlikėjų buvo daugiau nei jų besiklausančiųjų, vis dėlto atvykti buvo verta. Dėl tos vienos garbaus amžiaus moteriškės, kuri tikrai tądien klausėsi. Ir, atrodo, atėjo ne, kaip kiti, iš pareigos... T. y. dantis sukandusi. Gal tą pavakarę kitokioje aplinkoje nei įprastai praleistas laikas jai suteikė bent šiek tiek gerų emocijų?.. Jei taip, vadinasi, tikslas pasiektas. Kadangi „sumušti rekordą“ – pririnkti pilną salę klausytojų ir žiūrovų – „nojiečiai“ nė nesvajojo.
Nejaukumo jausmas po „viešnagės“ anoje bendruomenėje (tiesa, daug kas patarė įvardinti, kad, lyginant su ja, būtų pelnytai pagirtos tos, kurios knygos pristatymui ruošėsi, jo laukė...) neapleido ilgai. Vieni bandė ieškoti pateisinimo kaimo žmonių užimtume, kiti – informacijos apie renginį jo vietoje, treti – paprasčiausiame takto, elementarios etikos stokoje... Ketvirti – tiesiog nebuvime kultūros renginių tradicijos. O kokia ji ten gali būti, jeigu per metus, galima sakyti, įvyksta tik vienas renginys – nė mažiausių kaimelių jau nebeaplenkianti Vasaros šventė?!. Nežiūrint to, jog yra kultūros darbuotojas – jam mokamas atlyginimas... Dėl kurio dydžio net subrakšėjo ministrės kėdė. „Jeigu ten seniai nieko nevyksta, žmonės prie to priprato, susitaikė... Na, kad nėra renginių... Tad, jei koks kada netyčia ir pasitaiko, nebeina. Nebeturi įpročio – tradicijos. Ją išnaikinti lengva, o atgaivinti – labai sunku. Kaip bet kokią tradiciją“, – postringavo vienas kaimietis, dalyvaujantis ne vieno saviveiklinio meno kolektyvo veikloje, nes ten, kur jis gyvena, tokių yra net keletas. Anot jo, niekam nėra paslaptis, jog kaimo, o ypač atokaus, žmones į renginį reikia kviesti. Paskambinti ar netgi užeiti. Nors ne paslaptis, jog tai šiandien daro net ir mažuose miesteliuose dirbantys kultūros, bibliotekos darbuotojai. O jeigu niekaip niekam nepraneši...
Kita vertus, Skuodo literatų klubo nariai – ne kokios šou žvaigždės ar stebukladariai, kad visi jų lauktų. Pavyzdžiui, vienos rajono kaimo bendruomenės vadovė, šių metų pradžioje, rašant projektą, paklausta, ar nenorėtų tapti partnere, t. y. rudenį priimti knygos pristatymą, į vatą nevyniojo – ne. Tad gal būtų buvę teisingiau, jei iškart nedviprasmiškai savo nuomonę būtų pareiškusi ir ana bendruomenė... Iš kurios įspūdžiai turbūt jau niekada nebepasimirš?.. Bet jos nariai gali būti ramūs: Skuodo literatų klubas daugiau jų ramybės nebedrums. Šiai organizacijai veiklos tikrai netrūksta – renginys veja renginį. Ne tik rajone, bet ir už jo ribų. Tik spėk suktis!..
O sumanymas aplankyti gyvenančiuosius atokiau nuo rajono centro buvo išties geras socialinis eksperimentas. Beje, leidžiantis padaryti šiokias tokias išvadas ne tik literatų klubui, bet galbūt net ir rajono valdžiai. Jeigu ši tik norėtų – įsigilintų į situaciją... Nors ji – kaip ant delno.

Dalia ZABITIENĖ
Skuodo literatų klubo „Nojus“ prezidentė
Nuotraukos autorės, Danutės LEKNIUVIENĖS ir Giedriaus LEKSTUČIO

Nuotraukų galerija