mobili versija | standartinė versija
main-image

Jau penktoji knyga

Vasario 8 d. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešojoje bibliotekoje įvyko Skuodo literatų klubo „Nojus“ narės, ilgametės Skuodo lopšelio-darželio pedagogės Aldonos Jadvygos Mončienės penktosios knygos „Neriedėk, saulele...“ pristatymas. Į jį susirinkta taip gausiai, kad skaitykloje, kur paprastai vyksta tokie renginiai, tapo per ankšta.


Skuodiškė Aldona Jadvyga Černeckytė-Mončienė gimė 1943 m. šlovingoje Simono Daukanto ir Ambrozijaus Pabrėžos žemėje – Lenkimuose. Tad nenuostabu, jog „užsikrėtė“ potraukiu rašyti, kurti. Nors, kaip teigia pati, tai pradėjo daryti ne šiaip sau, o iš reikalo. Mat, dirbant Skuodo lopšelyje-darželyje, dažnai reikėdavo čia eilėraščio montažui, čia pasakos vadinimui... Taip viskas ir prasidėjo. Todėl kūrybos vaikams yra tikrai nemažai – jos galima rasti visose penkiose šios autorės knygose. O dvi iš jų tiesiog skirtos mažiesiems skaitytojams.
A. J. Mončienė yra išleidusi knygas „Vaikystės takelis“, „Tuko mokyklėlė“, „Gyvenimo spalvos“ ir „Laiko lietus“. Jos kūryba ne kartą spausdinta Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“, Skuodo literatų klubo „Nojus“ kūrybos rinktinėje „Pradžioje buvo žodis...“
„Neriedėk, saulele...“ – jau penktoji šios autorės knyga. Joje spausdinama ir proza, ir poezija. Lietuvių bendrine bei žemaičių kalba. Nors, kaip prisimena A. J. Mončienė, sovietmečiu pedagogams su savo mokiniais ar auklėtiniais kalbėti tarmiškai buvo draudžiama, ji jau yra įvaldžiusi žemaitišką rašybą. Kaip tarmiškų kūrinių autorė ne kartą dalyvavo Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešosios bibliotekos organizuojamame tradiciniame konkurse „Koram  žemaitėškā“, kur yra patekusi tarp prizininkų. Ypač paveikūs jos tarmiškai užrašyti vaikystės prisiminimai, kurių taip pat galima rasti naujojoje knygoje. Nors čia spausdinama ir žemaitiškų eilėraščių. Nemaža naujojo leidinio dalis skirta mežiesiems skaitytojams. Dideliu dėmesiu jiems Aldona Jadvyga Mončienė išsiskiria iš visų Skuodo rajono literatų.
Po trumpos pažinties su kūrėja susirinkusieji pasiklausė jos eilėraščių. Juk iš kūrybos kartais apie kūrėją galima sužinoti kur kas daugiau nei iš jo biografijos faktų. Eilių lietuvių bendrine kalba paskaitė tądien penktosios knygos gimimą šventusios autorės bičiulės iš Skuodo literatų klubo „Nojus“: Adelė Zubienė, Danguolė Pauliuvienė, Genutė Kaunienė bei Danutė Lekniuvienė. O renginio iniciatorė ir vedėja – įprastą savo įvaizdį visai pakeitusi minėto klubo prezidentė, šių eilučių autorė Dalia Zabitienė, kaip Žemaitijos metais pridera, padeklamavo bei paskaitė žemaitiškų eilėraščių. Jų A. J. Mončienė yra parašiusi ir su humoro, ir liūdesio gaidele. Kadangi būtent tokia – neretai tuo pačiu laiku ir besišypsanti, ir beašarojanti – yra tikro žemaičio siela, vadinama dūšia.
Kadangi naujojoje knygoje tarp mažiesiems skaitytojams skirtų kūrinių išspausdinta smagiais ketureiliais tapusių mįslių, susirinkusieji turėjo galimybę pabandyti jas įmindami ir uždirbti valgomų prizų: kas – marmeladinių saldainių dėžutę, kas – porą bandelių su cinamonu, o kas – ir visą maišelį „barankų“. Išdalinta visai nemaža pintinė.
Aišku, nepraleista proga pakalbinti ir pačią renginio kaltininkę – paklausti, kaip ji vertina savo penktąją knygą. Ir nors, kaip paprastai, A. J. Mončienė buvo labai savikritiška – teigė, kad, jeigu „Neriedėk, saulele...“ leistų dabar, šis leidinys būtų visai kitoks nei išėjo, ir jog tai – paskutinė jos knyga, bent jau pastarąja žinia niekas nepatikėjo.
Na, o jau paskui žodį autorei tarė, gėlių ar netgi dovanų davė jos šeimos nariai ir giminės; literatų klubo „Nojus“ bičiuliai; Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešajai bibliotekai atstovavusi Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, „nojietė“ Birutė Starkšytė; Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Skuodo rajono bendrijos atstovės, vadovaujamos pirmininkės Joanos Viščiūnienės; buvusios kolegės iš Skuodo lopšelio-darželio; žurnalistas, menininkas, kraštotyrininkas, muziejininkas, kelių knygų autorius, Skuodo garbės pilietis bei Skuodo rajono savivaldybės tarybos narys Juozas Vyšniauskas (nors valdžios atstovų renginyje būta ir daugiau: dalyje jo dalyvavo bei A. J. Mončienę pasveikino Bronislovas Anužis su žmona Audrone) ir daug kitų norinčių. Bet nė vienas namo neišėjo be dovanų – pristatomos knygos autorė visiems įteikė po savo naujausią leidinį. Vieni jo nusipelnė tuo, kad patarimais ar pagalba prisidėjo prie leidybos. Tai žemaitiškuose tekstuose klaidas taisęs režisierius, rašytojas, vertėjas ir bibliotekininkas Edmundas Untulis; savo nutapytų paveikslų nuotraukomis papuošti knygą leidęs tautodailininkas Jonas Jautakis; vaikams skirtą skyrių iliustravę anūkai Auksė ir Laurynas; leisti „Neriedėk, saulele...“ paraginusi, paskatinusi dukra Vilija su vyru Vitu; sunūs Arūnas su žmona Raminta bei kt. Na, o daugeliui nusišypsojo laimė gauti knygą tik todėl, kad atėjo į jos pristatymą.
Kadangi jau seniai po Kalėdų, o Gavėnia dar neprasidėjo, tad galima linksmintis, kaip, susirinkus pavakaroti, išsiversi be muzikos?!. „Nojietis“ autorinių dainų kūrėjas bei atlikėjas Napoleonas Reimontas padovanojo porą savo originalių kūrinių, o lenkimiškis armonikininkas Benediktas Šiumbrys – keletą populiarių.
Per visą renginį didžiuliame ekrane bėgo praeities kadrai – nuotraukose įamžintos akimirkos iš Aldonos Jadvygos Mončienės gyvenimo: čia ji darželyje veda renginį, čia priima gėles savo ankstesnių knygų pristatymuose; čia kraštietis kalbininkas Juozas Pabrėža jai įteikia padėkos raštą už dalyvavimą žemaitiškos kūrybos konkurse; čia su „nojiečiais“ poilsiauja prie jūros; čia svečiuose pas kitų rajonų literatus skaito savo kūrybą... Tačiau, kaip bebūtų apmaudu, laikas atgal negrįžta. Tad, nors renginio forma ir bandyta Aldoną Jadvygą bent trumpam sugrąžinti į tuos laikus, kai vaikų ugdymo įstaigoje pati buvo pasakų, mįslių bei kitokių „šposų“ Senelė, išties tik norėta ją paskatinti, paakinti džiaugtis dabartimi. Vertinti kiekvieną aimirką. Pragyventi ją taip, kad ne tik pati – ir vaikai bei vaikaičiai – galėtų didžiuotis.
Po renginio jo kaltininkė gausiai susirinkusiuosius pakvietė prie turtingo vaišių stalo, kur... taip pat labai trūko vietos. Tad ne vienam išsprūdo sunkus atodūsis dėl niekaip nebaigiamos statyti bibliotekos, ir pasigirdo spėlionės, kada gi ją pagaliau turėsime. Kadangi, jeigu kuo nors iš visų kitų šalies rajonų tas, kuris, kaip dažnai mėgstame girtis, yra Nr. 1, ir išsiskiria, tai tiktai vienu faktu – nepateisinamu vietos valdžios apsileidimu.

Dalia ZABITIENĖ
Skuodo literatų klubo „Nojus“ vadovė
Nuotraukos Augenijaus ZABIČIO

Nuotraukų galerija