mobili versija | standartinė versija
main-image

Įamžintas poeto atminimas

Rugsėjo 4-ąją skvere prie Skuodo rajono kultūros centro įamžintas šviesaus atminimo skuodiškio poeto, žurnalisto Stasio Jonausko atminimas – atidengtas tam skirtas suolelis.


Siekdama įamžinti dvylikos knygų autoriaus, devynių prestižinių respublikinių premijų (tarp jų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno) laureato, Skuodo garbės piliečio Stasio Jonausko atminimą, Savivaldybė buvo paskelbusi meninės idėjos projekto konkursą. Sulaukta trijų projektų, iš kurių Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus specialiai tam sudaryta komisija išrinko, jos narių manymu, geriausią. Tačiau netrukus paaiškėjo, jog tas projektas „netelpa“ į sąmatą: jam įgyvendinti buvo skirti 4 000 eurų, o autorius paprašė daugiau nei 20 000. Tad konkurso rezultatai panaikinti, ir paskelbtas naujas. Tik, jeigu pirmą kartą laukta įvairių projektų, antrą nutarta meninę idėją sukonkretinti – kviesti pateikti suolelio projektą. Tiksliau, idėją, kaip įamžinti poeto atminimą, tam panaudojant standartinį suolelį, – tokį, kaip kiti, stovintys naujai atgimusiame skvere prie Skuodo rajono kultūros centro. Pakvietimai dalyvauti konkurse išsiuntinėti ar ne aštuoniems mūsų rajono meistrams, kuriantiems dirbinius iš ilgaamžių medžiagų. Kadangi ilgaamžiškumas ir buvo viena iš meninės idėjos konkurso sąlygų. O kita – kad S. Jonausko atminimas būtų įamžintas jo eilėraščio posmu. (Kaip tik tokį ir teko garbė bei pareiga išrinkti ir pasiūlyti. Tai pirmasis eilėraščio „Lakštingala“ posmas.) Šiam konkursui pateikti du projektai. Jų vertinimo komisija nusprendė, jog įgyvendinti verta pasiūlytąjį Virginijaus Mitkaus. Mat jo projektas labai individualizuotas – susijęs su poeto asmenybe, ją atspindintis, charakterizuojantis. Juk visi, kurie pažinojo Stasį Jonauską, prisimena, kad šis be savo portfelio niekur neidavo. Nešdavosi netgi tada, kai nieko, kas jame buvo, nereikėdavo. Na, o ant toje vietoje, kurioje dabar stovi skirtasis jam atminti, buvusio suolelio dažnai būdavo galima jį išvysti besėdint ir bemąstant... Ar besiruošiant antrajame šalia esančio pastato aukšte įsikūrusion bibliotekon.
Tad viskas lyg ir gerai: tam, kad būtų galima deramai įamžinti iškilaus žmogaus atminimą, Skuodo rajono savivaldybė pasirūpino sutvarkyti su netoliese esančia centrine miesto aikšte labai disonavusį apleistą skverą, tam skirdama 59 tūkst. eurų. Pastatytas ne koks akmens gigantas, kokio nebūtų norėjęs nė pats šviesaus atminimo poetas, o jo intravertišką bei kuklią asmenybę atspindintis „papuoštas“ suolelis, kurį tą pavakarę atidengė Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas su, kaip iki tol visiems atrodė, idėjos autoriumi Virginijumi Mitkumi... S. Jonausko sūnūs – jauniausias – Rokas – ir vyriausias – Stasys – pasodino alyvą, arba medį, kuris dažniausiai minimas poeto kūryboje. Žodį be mero renginyje tarė Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius Žydrūnas Ramanavičius; humanitarinių mokslų daktaras, literatūros kritikas Marijus Šidlauskas; Lietuvos Rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, rašytoja Nijolė Kliukaitė-Kepenienė bei šio skyriaus narė, edukologijos mokslų daktarė, poezijos terapeutė, psichoterapeutė, poetė Jūratė Sučylaitė. Bardė Živilė Mackevičiūtė padainavo savo sukurtą dainą S. Jonausko tekstu. O Skuodo literatų klubas „Nojus“ (Staselė Jurgilevičienė, Adelė Zubienė, Danutė Lekniuvienė, Genutė Kaunienė bei Dalia Zabitienė) su Skuodo rajono kultūros centro direktoriumi Vidmantu Valinskiu, kuris dalyvavo kaip solistas, birbyne pagrojęs porą kūrinių, parodė literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Toks gyvenimas – reikia čiulbėti!..“ (scenarijus – šių eilučių autorės; kaip ir renginio vedimas), nupintą iš šviesaus atminimo poeto eilių bei habilituotos humanitarinių mokslų daktarės, literatūros kritikės Viktorijos Daujotytės minčių apie jo kūrybą. O ir žmonių tą pavakarę susirinko nemažai...
Tačiau tuojau po renginio Skuodo rajono kultūros centre Savivaldybės surengtame furšete paaiškėjo, jog meninės idėjos projekto, kuris pateiktas konkursui Stasio Jonausko atminimui įamžinti ir jame nugalėjo, autorius – visai ne Virginijus Mitkus, o jo giminaitis, rajone žinomas žurnalistas bei tautodailininkas, kraštotyrininkas ir muziejininkas, Skuodo rajono savivaldybės tarybos narys Juozas Vyšniauskas. Kaip iki šiol, taip ir toliau niekas apie tai nebūtų sužinojęs, jeigu jiedu su žmona Liuda nebūtų apie tai prasitarę. Tad vertinusiesiems meninės idėjos konkursui pateiktus projektus taip ir liko neaišku: 1. kodėl J. Vyšniauskas su savo idėja nedalyvavo konkurse savarankiškai – kaip atskiras dalyvis; 2. kodėl J. Vyšniauskas, kuris, pasirodo, V. Mitkui ne tik pasiūlė idėją, bet ir nubraižė tikslų brėžinį, kaip ją įgyvendinti, pateikiant idėją konkursui, nepaminėtas kaip autorius ar bent jau kaip bendraautorius. Anot Skuodo rajono savivaldybės mero pavaduotojos, projektų vertinimo komisijos pirmininkės Daivos Budrienės, komisijos nariai neturi ekstrasensorinių gebėjimų – negalėjo žinoti, jog visa yra ne taip, kaip užrašyta. O tikrasis projekto autorius iki pat tol, kol suolelis nebuvo atidengtas, tylėjo... Bet dabar nesmagu visiems: liko nepagerbtas to labiausiai nusipelnęs žmogus. Laimė, bent suolelyje nėra išraižyta ar prie jo pritvirtintoje lentoje parašyta autoriaus pavardė. Nors žodis – ne žvirblis – nebepagausi: renginyje, kuris internete „YouTube“ transliuotas tiesiogiai, paskelbta renginio organizatorių oficialiai turėta informacija, jog kūrinio autorius – V. Mitkus. Ir laiko atgal nebeatsuksi.
O Skuodas, kaip ir kiti miestai, nuo šiol turi legendą: renginyje paskelbta, jog tie, kurie dažnai prisės pailsėti ant įstabiojo suolelio, po kurio laiko pajus turį poeto talentą – ims rašyti eilėraščius. Tad norinčių prisėsti bent jau nusifotografuoti tikrai netrūko. Norisi tikėti, kad suolelis bus populiarus ir tarp į Skuodą atvykstančių svečių. Todėl rajono bei miesto valdžiai norisi priminti, jog, kaip sakoma, jeigu jau padarė a, priklausytų padaryti ir b, t. y. prie suolelio įrengti, jeigu ne išsyk vaizdo stebėjimo kamerą, pradžiai bent jau gerą apšvietimą. O tai – neduok, Dieve, – dar kas ims ir tą suolelį nuskriaus.


Dalia ZABITIENĖ
Skuodo literatų klubo vadovė
Nuotraukos Dalios RAGAUSKAITĖS ir Augenijaus ZABIČIO

Nuotraukų galerija