mobili versija | standartinė versija
main-image

„Czeslawas Miloszas. Poeto šimtmetis“

2012 m. kovo 6 d. Skuodo savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Birutės g. 8) įvyko parodos, skirtos Česlovo Milošo gimimo 100-osioms metinėms, atidarymas ir VU Filologijos fakulteto Polonistikos centro dėstytojos dr. Teresos Daleckos paskaita.
Parodos, skirtos Czesławo Miłoszo gimimo 100-mečiui, tikslas – prisiminti lenkų nobelisto asmenybę, jo poeziją, prozą, vertimus ir esė. Trumpoje chronologijoje, parodos lankytojams, pateikiami svarbiausi Poeto biografijos faktai, poezijos ir esė rinkinių bei romanų pavadinimai.
Šalia tekstų eksponuojamos įvairių Miłoszo gyvenimo tarpsnių nuotraukos, su juo susijusius ir atmintinus peizažus vaizduojančios fotografijos.
Parodą pristatančiuose stenduose užfiksuotos Czesławo Miłoszo ir garsių autoritetų, tokių kaip Josifas Brodskis, Seamusas Heaney’s, Tomas Venclova ar Stanisławas Barańczakas, mintys apie Miłoszo kūrybos reikšmę ir jo vietą pasaulinės literatūros istorijoje. „Czesławas Miłoszas yra vienas iškiliausių mūsų laikų poetų, gal ir iškiliausias“, – tai Josifo Brodskio žodžiai, pasakyti 1978 metais Miłoszui iškilmingai teikiant tarptautinę Neustadto literatūros premiją, išryškinantys jo poezijos universalumą.
Parodos ikonografinę medžiagą sudaro nematytos Czesławo Miłoszo nuotraukos, darytos profesionalaus fotomenininko Maciejaus Billewicziaus 1981 metais, kai Poetas pirmą kartą – po 30 metų – grįžo į Lenkiją. Jis su Miłoszu eidavo ne tik į oficialius renginiuos, bet ir į susitikimus su šeima ir draugais, taip sukurdamas nepaprastai įdomių fotografijų, parodančių kitą, privatų Poeto, Nobelio premijos laureato veidą.
Svarbiausią parodos dalį sudaro Czesławo Miłoszo įvairių kūrybos etapų poezija, svarbūs programiniai eilėraščiai, tapę poetiniais manifestais: „Ars poetica?“ ir nuostabusis „Įvadas“ iš „Poetinio traktato“, prasidedantis žodžiais „Paprasta tegul būna šeimos kalba...“, ir eilėraščiai iš kitų poezijos rinkinių.
Taip pat parodoje pabrėžiamas Miłoszo ryšys su Lietuva, nes būtent Lietuva, „mažoji tėvynė“, Miłoszui tapo mitine Arkadija, svarbia vieta, idealizuota prabėgančiu laiku, poetizuota ilgesiu.
Ekspoziciją apipavidalino dailininkas, Varšuvos dailės akademijos dėstytojas Adamas Orlewiczius, parodos scenarijų parengė Varšuvos A. Mickevičiaus literatūros muziejaus darbuotoja Jolanta Pol.
Kaip pastebėjo Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatorius, šios parodos kuratorius, Andžejus Kierulis, poeto kūryba nėra lengvai skaitoma, ji verčia augti, domėtis įvairiomis sritimis, kad galėtum geriau suvokti, ką rašytojas norėjo perduoti žmonėms. Gausiai susirinkusiems, į parodos atidarymą, Skuodo miesto moksleiviams, mokytojams ir bibliotekininkams palinkėjo atidžiai, neskubant apžiūrėti stendus, nes kai kam gal tai pirmasis susitikimas su Č. Milošo kūryba.
Skuodo savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Jonas Grušas pasidžiaugė bendradarbiavimu su Lenkijos institutu Vilniuje, padėkojo jo atstovui Andžejui Keruliui už sudarytą galimybę sulaukti jau antros parodos bibliotekoje ir padovojo bibliotekos išleistų knygelių. Skuodo rajono savivaldybės mero pavaduotoja Levutė Staniuvienė taip pat tarė padėkos žodžius Lenkijos instituto atstovams, bei dovanojo knygas apie Skuodą.