Ignas Jablonskis (1911 05 26 – 1991 12 06) – lietuvių inžinierius statybininkas, kraštotyrininkas, archeologas ir muziejininkas, daug nusipelnęs Žemaitijos kultūros paveldo tyrimams.
Jis gimė Budrių kaime (dab. Skuodo r.), mokėsi Budrių pradžios mokykloje, vėliau Skuodo gimnazijoje, o 1936 m. baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą, įgijo techniko, o po ketverių metų darbo praktikos – statybos inžinieriaus specialybę. Nuo 1937 m. dirbo Rusnėje vandens kelių techniku, vėliau viršininko pavaduotoju.
1938 m. parvykęs atostogų į gimtinę pradėjo pirmuosius kultūros paveldo tyrinėjimus. Išmatavo ir aprašė Puodkalių piliakalnį ir Tauzų akmenų krūsnis (Skuodo r.), aprašymus ir planus persiuntęs Vytauto Didžiojo kultūros muziejui, jo vadovybės buvo paskatintas apie kultūros paveldą rašyti spaudoje. 1938 ir 1939 metai laikraštyje „Lietuvos aidas“ išspausdinti pirmieji jo straipsniai apie Puodkalių piliakalnį ir kapinynų išsaugojimą Lietuvoje.
1939–1941 m. I. Jablonskis dirbo Žemės ūkio rūmų Kretingos apskrities techniku, darbo išvykų ir laisvalaikio metu rinko duomenis apie archeologinius paminklus. 1940-1941 m. I. Jablonskis pirmą kartą prisidėjo prie archeologinių tyrimų, dirbo braižytoju archeologo Prano Baleniūno vadovautuose Kurmaičių pilkapių kasinėjimuose. 1948–1949 m. dalyvavo archeologo P. Kulikausko vadovautose žvalgomosiose archeologinėse ekspedicijose Aukštaitijoje ir Žemaitijoje.
Antrojo pasaulinio karo metais dirbo Kretingos apskrities pramonės kombinato direktoriumi, pokariu – vyriausiuoju inžinieriumi. 1945–1949 m. buvo Kretingos kraštotyros muziejaus direktorius ir aktyviai prisidėjo prie jo atkūrimo po karo: organizavo pastato remontą, rinko ir katalogavo eksponatus, rengė pirmąsias ekspozicijas. Kraštotyrinei medžiagai surinkti rengė anketas, kurias siuntinėjo mokykloms, 1948 m. organizavo du kraštotyros būrelius, skaitė paskaitas.
1949 m. įsidarbino Kretingos apskrities žemės ūkio skyriaus techniku, bet laisvalaikį skyrė dalyvavimui muziejaus tarybos veikloje, Kurmaičių kapinyno ir pilkapyno tyrimuose (vadovavo P. Kulikauskas).
1951 m. I. Jablonskis su šeima buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą, iš pradžių dirbo kolūkyje, vėliau vadovavo statybos darbams Ačinsko rajone. Grįžęs į Lietuvą 1956 m. dirbo Klaipėdos statybos tresto Kretingos gamybiniame skyriuje, Kretingos odos gamykloje, rajono architektūros skyriuje.
Didžiąją gyvenimo dalį I. Jablonskis skyrė kraštotyrai ir archeologijai. Jis tyrinėjo Kretingos ir Skuodo rajonų archeologinius paminklus, piliakalnius, pilkapius, taip pat liaudies architektūrą, etnokultūrą, kryždirbystę. Jo pastangomis buvo identifikuota ir apsaugota ne viena dešimtis kultūros paveldo objektų.
1966 m. I. Jablonskis prisidėjo prie Lietuvos liaudies buities muziejaus Žemaitijos dalies kūrimo. Tyrinėjo žemaitiškus koplytstulpius, 1982 m. pabaigė rašyti darbą „Koplytstulpiai ir jų kilmė“.
Be praktinių tyrimų, publikavo straipsnius apie žemaičių sodybas, jų architektūrą ir buities ypatumus. Svarbiausias jo darbas – monografija „Budrių kaimas“, išleista po mirties (1993 m.), kurioje aprašyta jo gimtojo kaimo istorija, kultūros paveldas, vietovardžiai, sodybos, žmonės ir jų buitis, papročiai ir tradicijos. I. Jablonskis pirmasis iš Lietuvos archeologų susidomėjo akmenų krūsnimis ir pylimais bei gruntinėmis užtvankomis.
Jo darbai publikuoti Lietuvos istorijos instituto leidiniuose „Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, Lietuvos kraštotyros draugijos leidiniuose „Kraštotyra“, „Mūsų kraštas“ bei kitur. I. Jablonskio darbų rankraščiai saugomi Lietuvos istorijos institute, Kultūros paveldo centre, Vilniaus universiteto bibliotekoje, Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos liaudies buities muziejuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Kretingos muziejuje, Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje ir Jablonskių šeimos archyve.
Ignas Jablonskis mirė 1991 m. Vilniuje, palaidotas Kretingoje. Jis laikomas vienu reikšmingiausių XX a. Lietuvos kraštotyrininkų ir Žemaitijos kultūros tyrėjų.
Informacija parengta pagal:
Ignas Jablonskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/ignas-jablonskis/;
Jablonskis Ignas. Zemaitiuzeme.lt, prieiga per internetą: https://zemaitiuzeme.lt/personalijos/jablonskis-ignas/;
Kanarskas, J. Garbės kraštotyrininko Igno Jablonskio šimtmetis. Šiaurės Atėnai, 2011 m. lapkričio 4 d., Nr. 41 (1059), p. 10;
Kanarskas, J., Pajūrio krašto tyrinėtojas Ignas Jablonskis. Pajūrio naujienos, 2021 m. gegužės 21 d., prieiga per internetą: https://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=21599;
Biblioteką pasiekė unikalus Igno Jablonskio tremties liudijimas. Kretingos rajono savivaldybė, 2026 m. kovo 24 d., prieiga per internetą: https://kretinga.lt/naujienos/biblioteka-pasieke-unikalus-igno-jablonskio-tremties-liudijimas