home Skuodo rajono savivaldybės
R. Granausko viešoji biblioteka

„Istorijos ir gamtos takais“

Informacija atnaujinta 2025-05-16 14:37

Gegužės 13 d. 11 val. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Lenkimų filialas savo lankytojus ir kitus bendruomenės narius pakvietė į edukacinę-pažintinę išvyką dviračiais „Istorijos ir gamtos takais“. Numatytoji žygio diena pasitaikė saulėta ir puiki, o keliauti tokiais pažintiniais takais panoro devyni, linksmai ir energingai nusiteikę dviratininkai. Džiugu, kad tarp jų buvo ir Lenkimų klebonas Gediminas Norvilas, kuris dvasinga malda šią kelionę palaimino. Žygis prasidėjo nuo Lenkimų seniūnijos, tad visi maloniai pasijuto, išlydimi seniūno Rimanto Mikštos, kuris viso maršruto kilometrus suskaičiavo, o iškilus nenumatytiems atvejams, pažadėjo nepalikti bėdoje. Socialinio darbo organizatorė Alma Grigienė dviratininkus starto vietoje fotografavo ir sėkmės palinkėjo.  

Keliautojai pajudėjo link Simono Daukanto klėtelės Kalviuose. Čia vėl prisimintas istorikas ir liaudies švietėjas S. Daukantas, žygiuota pažintiniu taku, o Lenkimų filialo vyresnioji bibliotekininkė Gražina Daukantienė apie šio žymaus žemaičio gyvenimą ir veiklą buvo parengusi viktoriną. Visi susėdo trumpam poilsiui prieklėtyje ir gana nesunkiai įveikę viktorinos klausimus, net saldžių prizų gavo. Nieko nelaukiant, linksmai pasišnekučiuojant, pasukus tiesesniu keleliu per miškelius ir klausantis paukštelių čiulbėjimo, priartėta prie kito didžio žmogaus – tėvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gimtinės Večiuose. Vėl trumpas, bet prasmingas stabtelėjimas, prisimenant jo nuveiktus darbus, talentus, dvasingumą. O taip pat vyko pokalbis apie vaistinius augalus, pasidalinimas jų rinkimo ir saugojimo patirtimis. Taigi, dviejų didžių kraštiečių gimtinių apylinkės tapo savotiškomis meditacijos vietomis, kur nurimsta mintys, dingsta rūpesčiai, o pojūčius užpildo vienybės ir draugystės dvasia. 

Miškų keliukais dviratininkų judėjimas vyko toliau, o pastariesiems nepritrūko nei džiaugsmingo nusiteikimo, nei jėgų. Pro Žemytės gyvenvietę pasiekus plentą, kelias nuvedė į Lenkimų poilsiavietę, kur susėdus prie bendro užkandžių stalo, klebono Gedimino iniciatyva, sukalbėta maldelė, dėkojant Dievui už sėkmingą kelionę ir už viską, kuo šiandien galime džiaugtis. Čia buvo galimybė pailsėti, draugiškai pasidalinti įspūdžiais ir vaišėmis bei vieni kitiems padėkoti.  

Šioje lenkimiškių kelionėje netrūko prasmingų pokalbių, gamtos garsų klausymo tyloje, buvo ir pašmaikštavimų bei skambaus juoko. Nesunku suvokti, kad tokia išvyka – ne tik dviračio pedalų mynimas ir maršruto pabaigoje įveikti kilometrai, kurių tąkart buvo ne taip jau mažai: apie 22. O iš tikrųjų tai kur kas daugiau: tai ne tik puikus būdas geriau pažinti savo kraštą, patirti įspūdžių, bet ir atrasti save, stiprėti fiziškai ir dvasiškai. O visų svarbiausias dalykas – pajusti gilų bendrystės jausmą, kuris praturtina gyvenimą ir palieka neišdildomus prisiminimus.