Šių metų birželio 17-21 dienomis bibliotekininkai iš dešimties Klaipėdos regiono bibliotekų lankėsi Norvegijoje. Iš Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešosios bibliotekos į stažuotę vyko Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Monika Untulytė-Padolskienė.

Darbo stebėjimo stažuotė organizuota įgyvendinant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ 2024 metų bibliotekų specialistų profesinių stažuočių programą. Šio projekto tikslas – užtikrinti sistemingą, kryptingą ir ilgalaikį poveikį turintį kultūros sektoriaus darbuotojų kompetencijų ugdymą, tiesiogiai prisidedant prie teikiamų kultūros paslaugų kokybinių pokyčių. Darbo stebėjimo vizitas finansuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis.

Pirmąją stažuotės dieną aplankyta 2020 metų vasarą duris atvėrusi Oslo viešoji biblioteka – Deichman Bjorvika, kuri 2021 metais Tarptautinės bibliotekų federacijos (IFLA) įvertinta kaip geriausia pasaulyje nauja viešoji biblioteka. Įspūdingai atrodančiame, šešių aukštų pastate įrengtos literatūros skaitymo, mokymosi, susitikimų, poilsio, kūrybinių veiklų erdvės, pritaikytos įvairaus amžiaus ir įvairių poreikių žmonėms. Čia išskirtinis dėmesys skiriamas šeimoms su mažais vaikais. Bibliotekos viduje įrengtos specialios vežimėlių statymo vietos, zonos, kuriose galima pavalgyti savo atsineštą maistą, žaidimo erdvės, vaikų ūgiui pritaikyti vandens čiaupai, kur galima nusiplauti rankas, įsipilti geriamo vandens. Tame pačiame pastate yra kino teatro salė, bibliotekos suvenyrų parduotuvė, kavinė ir restoranas.

Tą pačią dieną apsilankyta Oslo literatūros namuose, kur susipažinta su šio nepriklausomo, nekomercinio fondo veikla. Organizacijos vadovė Tone Jiorpeland Lunde papasakojo apie vaikams ir suaugusiems organizuojamus renginius, kurie skirti sudominti žmones knygų skaitymu. Didelis dėmesys skiriamas pradedančiųjų Norvegijos ir kitų pasaulio šalių autorių kūrybos sklaidai. Renginiai vyksta Literatūros namų erdvėse, o neretai transliuojami nuotoliniu būdu ir yra prieinami visiems norintiems. Organizacija taip pat kuria tinklalaides, bendradarbiauja su daugiau nei 60 viešųjų bibliotekų, rūpinasi skaitymo sunkumų turinčių žmonių švietimu apie naujausią jų poreikius atitinkančią literatūrą, konsultuoja rašytojus, leidėjus ir bibliotekų darbuotojus apie tokių žmonių gebėjimus ir poreikius. Stažuotės dalyviams parodytos knygos skirtos vaikams ir suaugusiems turintiems skaitymo sutrikimų.

Diena užbaigta neformaliu susitikimu su Norvegijoje gyvenančių lietuvių knygų klubo „Atviri skaitymai Osle“ organizatore June Adomaityte, kuri dar būdama paaugle su šeima atvyko gyventi į Oslą, vėliau čia baigė studijas, o šiuo metu dirba OsloMet universitete (Oslo Metropolitan University). Junė papasakojo apie knygų klubo susitikimus, pasidalino, su kokiais iššūkiais teko ir vis dar tenka susidurti gyvenant Norvegijoje. Paklausta apie tai, kaip dažnai grįžta į Lietuvą, paatviravo, kad tai pavyksta padaryti ne taip jau ir dažnai, bet kasmet stengiasi grįžti tuo pačiu metu, kai vyksta Vilniaus knygų mugė.

Antrąją stažuotės dieną lankėmės Lilestriomo bibliotekoje ir viename iš jos padalinių Striomeno bibliotekoje, kur susipažinome su bibliotekų erdvėmis bei vykdomomis veiklomis. Lilestriomo biblioteka atidaryta prieš dvejus metus, todėl kaip sakė bibliotekos atstovė Ragnhild Malfang, tai tarsi „parodomoji“ biblioteka, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas įvairių renginių, susitikimų, mokymų bei edukacinių programų organizavimui, o šios bibliotekos filiale Striomene galima rasti gerokai daugiau knygų. Ten taip pat įsikūręs knygų komplektavimo skyrius, kurio darbuotojai paskirsto knygas visiems Lilestriomo bibliotekos padaliniams. Bibliotekoje vykdomais renginiais siekiama prisidėti sprendžiant po pasaulinės pandemijos dar labiau suvešėjusias vienišumo bei psichinės sveikatos pablogėjimo problemas Į bibliotekos erdves kviečiami specialistai, kurie pasakoja vaikams, jaunuoliams ir suaugusiems apie patyčias, valgymo sutrikimus, priklausomybes, prievartą ir apskritai kaip tvarkytis su gyvenime iškylančiais iššūkiais. Taip pat daug daroma prisidedant prie imigrantų integracijos Norvegijoje, suteikiant jiems erdvę susitikti, bendrauti ir tuo pačiu mokytis norvegų kalbos. Bibliotekose galima rasti daug knygų parašytų skirtingomis kalbomis, todėl kad Lilestriome ir aplinkiniuose miesteliuose gyvena labai daug atvykėlių iš skirtingų pasaulio šalių, šiose bibliotekose lankosi žmonės kalbantys daugiau negu 150 skirtingų kalbų.

Bibliotekos darbuotojai kasmet šmaikščiai pamini Melagių dieną, tuo pačiu siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į esamas problemas ir aktualijas. Pavyzdžiui, pandemijos metu šmaikštavo, kad bus pradedama teikti nauja paslauga – knygų pristatymas dronais, o šiemet juokauta apie gimstamumo skatinimo akciją bibliotekoje.

Trečiąją stažuotės dieną savarankiškai aplankėme Norvegijos nacionalinė biblioteką Osle. Apsilankymas šioje bibliotekoje mus sugrąžino į praeitį. Tai klasikinė biblioteka, kurios interjeras su senoviniais baldais, freskomis, senais katalogais, didžiulėmis atviromis skaityklomis, senomis knygomis, įpareigoja laikytis tylos ir ramybės. Abejingų nepaliko mistiška Viduramžių rankraščių paroda įrengta visiškoje tamsoje, apšviečiant tik eksponatus, o itin gerai parinktas parodos įgarsinimas tarsi perkėlė mus daug šimtmečių atgal.   

Ketvirtąją stažuotės dieną labai maloniai buvome priimti Kongsbergo bibliotekoje. Bibliotekos vadovė Oda Cornelia Knudsen pristatė Norvegijos viešųjų bibliotekų įstatymus, savivaldybių vaidmenį bibliotekų darbe, tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą. Taip pat aprodytos vaikams, paaugliams ir suaugusiems skirtos erdvės. Kongsbergo biblioteka dalinasi bendru pastatu su Pietryčių Norvegijos universiteto Kongsbergo padaliniu bei jo biblioteka, dėl šios priežasties sulaukiama labai daug lankytojų. Be to, finansuojama vietinės savivaldybės biblioteka siekdama prisidėti prie imigrantų integracijos turi paruošusi studijoms skirtos mokymosi medžiagos rinkinius, kuriuos mažiau pasiturintys studentai gali pasiskolinti, kol baigs studijas. Reikia pabrėžti, kad knygų kainos Norvegijoje labai didelės, ypač tų, kurios skirtos studijoms.  

Kongsbergo bibliotekoje vykdoma gausybė renginių, pavyzdžiui, šeštadieniai susitikimai su mokslininkais, kurie skaito specialiai plačiajai visuomenei parengtas paskaitas įvairiausiomis temomis. Taip pat ne pirmus metus vykdomas Klimato festivalis (Miljøko), kurio metu per keturias dienas įvyksta daugiau nei 10 įvairiausių renginių, pradedant debatais ir susitikimais skirtais gamtosaugos temoms aptarti; maisto gaminimo iš likučių ar maisto gaminamo iš vabzdžių edukacijomis, baigiant drabužių taisymo užsiėmimais ir nebedėvimų drabužių mainymosi akcijomis. Dar viena iniciatyva, vaikų ir paauglių knygų klubai, į kuriuos vaikai susirenka po pamokų aptarti perskaitytas knygas.

Paskutinę stažuotės dieną aplankyta Drameno biblioteka, kuri įsikūrusi per miestą tekančios upės krantinėje, pro didžiulius vitrininius langus atsiveria nuostabus vaizdas į upę ir jos slėnį. Biblioteka duris atvėrė 2007 metais, todėl šiuo metu rengiami rekonstrukcijos projekto darbai, tobulinama jaunimui skirta erdvė, prie kurios pokyčių projektavimo prisideda patys biblioteką lankantys jaunuoliai.

Bibliotekos atstovas Jorgen Hovde plačiau pristatė praėjusiais metais bibliotekoje įgyvendintus vaikų ir jaunimo skaitymo projektus, didelis dėmesys skirtas nemėgstančių skaityti berniukų skatinimui (projektas „Gutta leser!“ – Berniukai skaito!). Kita iniciatyva Drameno tinklalaidžių festivalis, kurio metu į biblioteką atvyksta tinklaraštininkai iš visos Norvegijos ir veda diskusijas įvairiomis aktualiomis temomis, be abejo kalbama ir apie knygas. Ši biblioteka taip pat organizuoja norvegų poeto ir performansų atlikėjo gyvenusio Dramene – Triztano Vindtorno vardo poezijos premijos renginius. Šie renginiai pritraukia daug dalyvių.

Paskutinė biblioteka, kurioje buvo svečiuotasi – Fjell vaikų ir šeimos biblioteka. Tai Drameno bibliotekos padalinys, įsikūręs gyvenamajame rajone ir daugiausiai orientuotas į vaikų ir jaunuolių užimtumą po mokyklos. Čia dirbantys bibliotekos darbuotojai ir savanoriai padeda vaikams paruošti namų darbus ir rūpinasi jų užimtumu, kol juos atvyks pasiimti tėvai. Bibliotekoje įrengtas specialus kambarys su virtuvėle, skirtas edukaciniams užsiėmimas, susitikimams, kūrybinėms veikloms, čia skirtingomis savaitės dienomis rengiami atskiri teminiai susitikimai tik merginoms, tik vaikinams arba bendri, įvairaus amžiaus vaikams ir jaunuoliams. Bibliotekoje, siekiant mažinti vaikų atskirtį, nes ir Norvegijoje ne visi gali sau leisti įsigyti naujausius kompiuterius, įrengtas modernus kompiuterinių žaidimų kambarys, kuriame galima žaisti naujausius žaidimus ir išmėginti populiariausias technologijas. Antrame bibliotekos aukšte įrengta didžiulė renginių salė su atskira virtuve, ši salė nuomojama renginiams, bendruomenės susitikimams ir net asmeninėms šventėms.

Apibendrinat galima teigti, kad Norvegijos ir Lietuvos viešosios bibliotekos turi gana daug bendro. Didelis dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo skaitymo skatinimui, norint pritraukti jaunuosius skaitytojus, rengiamos įvairios akcijos, užsiėmimai, edukacijos. Norvegijoje kaip ir Lietuvoje bibliotekos senai nebėra tik vieta knygoms skaityti, tai žmonių susitikimo erdvė, kurioje susirenkama bendrauti, kažko išmokti, apie kažką sužinoti arba tiesiog atsipalaiduoti ir kokybiškai praleisti laiką.

Norvegijoje į didžiąją dalį bibliotekų lankytojai su savo skaitytojo pažymėjimais gali patekti savarankiškai bei naudotis beveik visomis bibliotekos teikiamomis paslaugomis ir po bibliotekininkų darbo valandų, nes visur puikiai veikia ir aktyviai naudojama savitarnos sistema. Toks darbo metodas turi daug pliusų, tačiau tenka susidurti ir su iššūkiais, kartais pasitaiko inventoriaus sugadinimo, vagysčių, bet prasikaltusius pavyksta gana lengvai identifikuoti. Tuo tarpu Lietuvoje savitarnos modelis kai kuriose, ypač mažesnėse bibliotekose, dar tik žengia pirmuosius žingsnius.

Kaip ir visose Norvegijos įstaigose, taip ir bibliotekose didelis dėmesys skiriamas atliekų rūšiavimui, visur įrengtos rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės, kas pas mus dar nėra taip savaime suprantama.

Ši penkių dienų darbo stebėjimo stažuotė padėjo kiekvienam iš mūsų palyginti Lietuvos ir Norvegijos viešųjų bibliotekų darbą ir pasidžiaugti mūsų bibliotekomis, nes visi labai stengiamės žengti koja kojon su laiku ir atliepti šiuolaikinių žmonių poreikius. Grįžome pasisėmę žinių ir idėjų ateities darbams.  

Teksto autorė

Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Monika Untulytė-Padolskienė

Nuotraukos teksto autorės ir Ovidijaus Kuldos