home Skuodo rajono savivaldybės
R. Granausko viešoji biblioteka

Neįprasta paroda

Informacija atnaujinta 2026-05-26 16:56

Gegužės 22-osios pavakarę nemažas būrys gyventojų susirinko į pievą Kernų gyvenvietėje. Čia vyko neįprastas susitikimas su menu – po atviru dangumi buvo pristatyta vienuolikos tapybos darbų paroda. Šių kūrinių autorė – tapytoja Rožė Galvelienė, kaunietė, tačiau savo šaknimis susijusi su Skuodo kraštu.

Tokią vienos dienos plenerinio pobūdžio parodą inicijavo Skuodo R. Granausko viešoji biblioteka bei Daukšių filialo vyresnioji bibliotekininkė Vilma Simaitienė. Tai jau antrasis kultūrinio švietimo renginys rajone, kuriuo siekiama bibliotekos paslaugas – knygnešystę, kultūrinę sklaidą, edukacines veiklas – priartinti ir prie mažesnių gyvenviečių žmonių, kuriems kultūriniai renginiai ne visuomet lengvai pasiekiami.

Apie parodos autorę bei ekspozicijoje pristatomus darbus susirinkusiesiems pasakojo vyresnioji bibliotekininkė Anelė Raugienė. Klausytojai turėjo galimybę ne tik apžiūrėti paveikslus, bet ir išgirsti pasakojimą apie menininkės kūrybinį kelią, įkvėpimo šaltinius bei vidinį santykį su tapyba.

Tapytojos Rožės Galvelienės kūryboje vyrauja ekspresyvus abstraktusis menas, persmelktas gamtos nuotaikų, metų laikų kaitos ir žmogaus vidinių išgyvenimų. Spalvomis ir potėpiais autorė perteikia emocijas, nuojautas bei akimirkos įspūdžius, kviesdama žiūrovą sustoti ir pajusti savitą paveikslų nuotaiką.

Menui svarbi vieta buvo skiriama ir autorės šeimoje. Močiutė audė nuostabius audinius, mama tapė paveikslus, seserys siuvinėjo, o visa šeima kartu muzikavo. Namuose buvo vartomi ir aptariami garsiausių Lietuvos dailininkų – M. K. Čiurlionio, A. Samuolio, P. Kalpoko ir kitų – albumai. Tad kūryba Rožę lydėjo nuo pat vaikystės ir tapo natūralia gyvenimo dalimi.

Šiandien Rožė Galvelienė kuria Gintaro Zubrio dailės studijoje, aktyviai dalyvauja studijos rengiamose parodose bei pleneruose. Jos darbai jau yra radę savo vietą įvairiuose Lietuvos kampeliuose, o Kernų gyvenvietėje surengta paroda dar kartą parodė, kad menas gali ateiti arčiau žmogaus – net ir į nedidelės bendruomenės pievą, kur vakaro tyloje paveikslai prabyla ypatingai jautria kalba.

Susirinkusieji džiaugėsi galimybe susipažinti su tapytojos kūryba bei galimybe pabendrauti tarpusavyje, kartu išgerti arbatos.