Rugpjūčio 6 d. Skuodo R. Granausko viešosios bibliotekos parodų salėje meno gerbėjai gausiai susirinko susipažinti su akmeniškio menininko Antano Adomaičio paroda „Akmou maud“.

Pats autorius save vadina Akmentikiu. Ir ne be reikalo – jo kūryboje akmuo pasirodo pačiais įvairiausiais pavidalais. Menininkui jis – pastovumo, ištvermės, stiprybės ir pirmapradžio tyrumo simbolis.

Parodos atidaryme rimtų minčių netrūko, tačiau jos buvo dosniai pagardintos humoru. Antanas Adomaitis susirinkusiuosius kvietė prisidėti prie jo inicijuojamo „akmentikių“ judėjimo. Jo esmė – savotiška žmogaus būties ekologija: pagarbesni santykiai tarp žmonių, jautresnis požiūris į gamtą, kultūrą ir mus supantį pasaulį.

O kaip tapti tikru akmentikiu? Pasirodo, taisyklės nėra labai sudėtingos. Pirmiausia reikėtų turėti akmenį – pageidautina kuo didesnį, kad būtų galima pajusti jo stiprybę ir pačiam įgauti šiek tiek „kietumo“. Tačiau vien kietumo žmogui neužtenka. Todėl būtina turėti ir medžių, kuriuos galėtum apkabinti – švelnumui susigrąžinti. Taigi tikras akmentikis turėtų mokėti būti ir tvirtas kaip akmuo, ir jautrus kaip žmogus, apkabinęs medį.

Pats Antanas Akmentikis šiai filosofijai net suteikė apčiuopiamą pavidalą – sukūrė simboliniais raštais puoštą akmentikišką rūbą, tapusį dar viena malonia parodos atidarymo staigmena.

Parodoje galima išvysti tapybos darbus, kurių siužetai, pasak autoriaus, neretai užgimsta sapnuose, medžio skulptūras – pirmųjų „akmentikių“ vizualus – bei akmens ir medžio kompozicijas. Darbai patraukia netradiciškumu, preciziškomis linijomis ir įdomiais spalviniais sprendimais.

Tačiau už žaismės slypi ir rimtesni klausimai. Menininkas gyvena šiandienos pasaulyje, todėl jo kūryba nelieka nuošalyje nuo to, kas vyksta aplink mus. Darbuose atsispindi autoriaus požiūris į karą Ukrainoje, grėsmingus pasaulio procesus, Europos demografinius pokyčius. Akmuo čia tampa ne tik medžiaga ar simboliu – jis tarsi kviečia sustoti, atsiremti į tai, kas tvirta, ir pamąstyti, kokį pasaulį kuriame patys.

Galbūt todėl „Akmou maud“ nėra vien paroda, į kurią ateinama pasižiūrėti meno kūrinių. Tai ir kvietimas trumpam sulėtėti, pasvarstyti apie savo santykį su žmogumi, gamta, kultūra ir pačiu savimi.

O gal apsilankęs parodoje nejučia suprasi, kad ir pats turi šiek tiek akmentikio dvasios? Gal namuose jau laukia tinkamas akmuo, o kieme – medis, kurį seniai reikėjo apkabinti... O Vaidas Minelga rado savo galimybę kūlį (akmenį) ritinti į kalną per dainą. Sėkmės Jam!

Kviečiame apsilankyti Antano Adomaičio Akmentikio parodoje „Akmou maud“. Galbūt menininko vizualizuojami egzistenciniai klausimai paskatins ne tik pažvelgti į pasaulį kitu kampu, bet ir atrasti savąjį minčių, jausmų bei vertybių raiškos būdą.

Paroda veiks iki rugsėjo 23 dienos.