Birželio 20 dieną, Gėsalų geomorfologiniame draustinyje, Viršilų pušyne, vyko pažintinis-literatūrinis žygis „Jonausko takais.“ Tai Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos projekto „Būti (su) Jonausku“, skirto Stasio Jonausko 75-osioms gimimo metinėms paminėti, renginys. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, taip pat remia Skuodo rajono savivaldybė ir Gėsalų žemės ūkio bendrovė, projekto partneris Gėsalų bendruomenė.  

Popietę praleisti Viršilų pušyne kartu su biologu, aplinkosaugininku, ornitologu, rašytoju, fotografu, radijo ir televizijos laidų vedėju Selemonu Paltanavičiumi, susirinko gausus gėsališkių ir iš kitų rajono vietovių atvykusių žygeivių būrys. Praleistas laikas kartu su žymiuoju gamtininku nepakartojamas. S. Paltanavičius yra tikras visų draugas, o gamta – neišsenkanti jo kūrybos versmė. Biologas pastebi viską, ko mes net nematome, praeiname. Štai rodo laukinių bičių urvelius žemėje, o čia jau rankose laiko gluodeną, kuris lyg žinodamas, kad toks svečias atvyko į jo mišką, atšliaužė pasitikti. O jau pasakojimų ir pamokymų kiek išgirsta. Jokiu būdu nerauti augalų, o pjauti. Rauti su šaknimis, reikia, sakė gamtininkas,  tik invazinius augalus ir čia pat pademonstravo išraudamas lubiną. 

Sustoję prie užakusio ežerėlio klausėmės pasakojimų apie kiminus, jų naudą žmogui – basomis pasivaikščiojus po juos galima pailsinti nuvargusias kojas. Kupstinio švylio  medvilnę primenantys vaisių pūkai, baltuojantys pelkėje, irgi turi savo paskirtį, ankščiau buvo naudojami pagalvėms kimšti, audiniams. Visko ir nepapasakosi, vien buvimas su nemainomu gamtos žinovu ir pasakotoju jau savotiška relaksacija.  Atokvėpio valandėlės metu, prie Viršilų pušyno pavėsinės, Selemonas Paltanavičius dalinosi prisiminimais apie poetą Stasį Jonauską, jo kūrybą. Gėsališkiai taip pat prisiminė buvimą su Jonausku, jo tylų, išmintingą žvilgsnį, matė jį kuriantį, vaikščiojantį po gamtą, turėjusį genealią atmintį. Popietės laikas prabėgo akimirksniu – pušyno ramumas ir gaivumas, nepakartojami gamtininko Selemono pasakojimai, Živilės Mackevičiūtės dainos ir gamtos bičiulių bendrystė, džiugios emocijos sukūrė nepakartojama aurą, o kai kam pasisekė rasti netgi elnio ragus.