Vasario 23 dienos popietę į Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Lenkimų filialą rinkosi aktyvios ir kūrybingos moterys, panorusios dalyvauti susitikime ir edukaciniame užsiėmime su Skuodo krašto tautodailininke, tautinių juostų pynėja ir audėja bei šiaudinių sodų rišėja Birute Šeputiene. Dar sausio mėnesio pabaigoje Lenkimų biblioteką papuošė šios tautodailininkės pintų ir vytinių juostų paroda, kuria visą mėnesį galėjo grožėtis bibliotekos lankytojai. Pagaliau atėjo ir susitikimo su šių puikių darbų autore diena, suteikusi progą, į renginį susirinkusioms moterims pasisemti naujų žinių ir dalyvauti įdomioje edukacijoje.
Tautodailininkę Birutę į susitikimą atlydėjo dukra Elvita Šeputaitė – taip pat tautodailininkė, kurianti nuostabius karpinius, apie kuriuos garsas sklinda ne tik Žemaitijoje, bet ir tolimesniuose regionuose ir net užsienyje. Paminėtina tai, kad mama su dukra rengia bendras parodas, o prie jų prisijungia ir kita dukra Edita, turinti teisininkės išsilavinimą ir kurianti rūbus iš lino. Sūnus Edmundas dirba užsienyje ir taip pat turi pomėgį į kūrybą, susijusią su metalo dirbiniais. Pati Birutė Šeputienė polinkį į dailiuosius amatus paveldėjo iš savo mamos. Taigi, galima teigti, kad kūrybiškumo šaknys atsiranda šeimoje ir perduodamos iš kartos į kartą.
Tą dieną sužinojome tikrai daug: ne tik apie pačią Birutę, bet ir apie amatus, kuriais ji užsiima. Susitikimo dalyves domino juostų pynimo technologija, pradedant spalvų parinkimu, ornamentų kūrimu ir baigiant pačia pynimo technika. Juostų būna pačių įvairiausių rūšių ir galima pasirinkti, kokiu raštu jas austi. Tautodailininkė namuose turi apie 40 gražiausių juostų ir yra surengusi 9 parodas. Žinoma, parodų dar bus ir ateityje. Birutė papasakojo ir apie šiaudinių sodų, kurie laikomi darnos simboliu, rišimą. Nuo pat vaikystės šis kūrybinis procesas jai taip pat labai patinka, nors ir reikalauja daug laiko, išmonės, kruopštumo. Maždaug prieš tris metus Birutės Šeputienės šiaudinių sodų paroda taip pat puikavosi Lenkimų bibliotekoje, na o 2024 m. – Žemaičių krašto amatų, kulinarinio paveldo ir žemaitiško rašto metais, paskelbtais Skuodo rajono savivaldybėje, kuriems ir buvo skirtas šis renginys, galėjome džiaugtis spalvingų pintinių ir vytinių juostų paroda. Šaunu tai, kad renginio dalyvės, vadovaujamos Birutės, pačios pabandė nusipinti spalvotą juostelę. Į tokį kūrybinį procesą moterys įsitraukė noriai ir su įkvėpimu. Kiekviena nusipynė po nedidukę juostelę ir taip laikas šuoliais prabėgo. O jeigu nupinti arba išausti (čia jau naudojama kita, daug sudėtingesnė technika) tokias juostas, kurios puošė bibliotekos sieną?... Dar susitikimo pradžioje tautodailininkė Birutė Šeputienė minėjo, jog per valandą ji nuaudžia apie 10 cm juostos, o jei raštas netyčia susipainioja, būtina grįžti ir taisyti. Iš jos pasakojimo supratome, kad šiam darbui reikia daug atsidavimo, kruopštumo ir kantrybės. Buvo parodyta ne tik juostų pynimo, bet ir audimo technika, kuri praktiškai liko neišbandyta. Įstrigo į atmintį tai, kad juostas pinti ar austi galima tik esant gerai nuotaikai. Taip sakė pati tautodailininkė. Jeigu nėra nuotaikos, geriau palikti darbą ir grįžti prie jo nusiraminus. Tą kartą nuotaikos, juoko ir malonaus klegesio bibliotekoje tikrai netrūko, tad greičiau, ar lėčiau juostelės buvo nupintos, o kai kurios moterys sakė, jog savarankiškai mėgins pinti namuose. Renginio dalyvės ir Lenkimų filialo vyresnioji bibliotekininkė Gražina Daukantienė nuoširdžiai dėkingos tautodailininkei Birutei Šeputienei už supažindinimą su vienu iš seniausių lietuvių tautos amatų, už suteiktas naujas žinias ir turiningai praleistą laiką, o jos dukrai Elvitai – už bendrystę ir įamžintas nuotaikingas susitikimo akimirkas. Bibliotekos darbuotoja nuoširdžiai dėkoja ir visoms moterims, kurios geranoriškai atsiliepia į kvietimus sudalyvauti įvairiose veiklose, renginiuose ir kurių darbų ir sumanumo dėka neretai pasipuošia ne tik bibliotekos, bet ir paties Lenkimų miestelio aplinka.
Pintinių ir vytų juostų paroda tą dieną buvo uždaryta, susitikimas baigėsi, tačiau liko malonūs įspūdžiai ir žinios. Gėlėmis ir šiltais žodžiais padėkojome tautodailininkei Birutei Šeputienei, o bendravimas tęsėsi prie arbatos ir kavos stalo. Aptarėme artimiausias veiklas ir galbūt, dar kovo mėnesio viduryje bibliotekoje išvysime ateinančio pavasario spalvas ir kitokią parodą. Būtų šaunu, juk grožio ir šviesos mūsų gyvenime niekada nebūna per daug.
