Kovo 13 d. vykęs susitikimas „Tradicinis žemaičių kostiumas“ su Palangos kultūros centro folkloro ansamblio vadove ir etnografe Zita Baniulaityte – tai renginys atliepiantis 2024 m. Skuodo rajono kultūrinės veiklos prioritetą  - „Žemaičių krašto amatų, kulinarinio paveldo ir žemaitiško rašto metai“. 

Zita Baniulaitytė jaunystėje ruošėsi tapti pianiste, tačiau „įklimpusi“ į etninės kultūros erdvę, iki šiol gilinasi į Palangos krašto folklorą, audimų raštus, papročius ir tautinių kostiumų subtilybes. Todėl Lietuvos nacionalinis kultūros centras pasirinko ją žemaitiško tautinio kostiumo konsultante. Zita mano, kad etninė kultūra yra visuma jungianti  papročius, folklorą, liaudies meną, amatus, pasaulėžiūrą, gyvenseną ir visa tai, iš ko susideda mūsų gyvenimas. Ji, kaip ir kožnas turi savo „nikį“, taip žemaitiškai siūlė etnografas Ignas Končius vadinti lietuviškai tarptautinį žodį „ hobis“. Tas hobis labai moteriškas – drabužėliai. Tiktai ne paprasti,  bet tie, kurie buvo madingi labai seniai, o dabar vadinami tautiniais.  Tiesa, jie iš mados net ir negali išeiti, nes stovi vienoje gretoje su šalies himnu ir vėliava.  

1988 m. įkūrusi folkloro ansamblį „Mėguva“ turėjo rūpestį jį aprengti dailiai. Tada tai buvo ne taip paprasta kaip dabar. Teko daug ko pasimokyti, po muziejus palandžioti ir netgi pačiai austi išmokti. Šio puikaus amato mokytoja buvo viena  geriausių Žemaitijoje audėjų, dabar jau  amžinatilsį, šviesios atminties Emilija Černeckienė (1915-2012), kilusi iš Skuodo rajono Antrųjų Kulų kaimo. 

Susitikime su skuodiškiais ir viešniomis iš Platelių Zita pasakojo, demonstravo surinktą medžiagą ekrane, o vėliau ir „gyvai“ parodė kaip moteriškėms ir vyrams šiandien dera tautiškai žemaitiškai pasipuošti: kaip „kuskeles“ užsirišti, kokiu „kvartūgėliu“ apsijuosti, kiek sijonų segėti, kaip vyrams kelnes „išsiprosavoti“, kokius batus apsiauti ir kas labiausiai puošia vyrą. Modeliais pasirinktos skuodiškės Elena ir Romana tikrai dailiai atrodė papuoštos daugybe „kuskelių“.