Lapkričio 19 d. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešojoje bibliotekoje vyko kraštietės šiaulietės, Gegužių progimnazijos direktorės Silvijos Udos (Silvijos Baranauskienės) žemaitiškų haiku knygos „A tori Ognėis?“ pristatymas.  Silvija  yra gimusi ir augusi Skuodo rajone, Luobos kaime, prie Luobos upės.

Žemaitiškų haiku knygą padėjo pristatyti ir apžvelgti  prof. dr. Juozas Pabrėža.  Jis pasidžiaugė žemaičių kalbos perlais, įamžintais vietovardžiais, pagarba „riktingiems“ žemaičiams ir istoriniams įvykiams, Žemaitijos pajautimu.

Knygos autorę žemaitiškai rašyti paskatino dalyvavimas vasario mėnesį Skuodo R. Granausko bibliotekos organizuotame žemaitiško diktanto konkurse, kuriame dalyvauti  paragino profesorius Juozas Pabrėža. Sekėsi gerai – buvo atrinkta dešimt iš rašiusiųjų, pagal reitingavimą buvo viršuje.  

O haiku rašymo  meno  mokėsi   rašytojos  Ilonos Ežerinytės meistriškumo pamokoje.  Klasikiniam haiku būtina 17 skiemenų, trys eilutės.

Knygos pavadinimą padiktavo išgirstas klausimas Židikų kapinėse. Sena moterėlė su žvake rankose paklausė „Gal turi ognėis?“ . Silvijai nuskambėjo lyg jos klaustų, ar ji turi tos vidinės ugnies.

Susirinkusiems kilo klausimas, kodėl pasirinktas Udos slapyvardis. Uda – dalinis pseudonimas, mergautinės pavardės pradžia, Silvija Udalcovaitė.

Į knygos pristatymą atėjo buvęs Skuodo laikraščio „Mūsų žodis“ vyr. redaktorius Juozas Vyšniauskas. Jis atėjęs į Silvijos mokyklą sakė: „Jūs rašykit, siųskit, jeigu iš karto ir neišspausdinsim, jūs belskit ir bus atidaryta“. Taip ir prasidėjo pirmosios publikacijos laikraštyje. Jis pirmasis ir sveikino Silviją su pirmąja knyga.  Su pirmąja  žemaitiškų haiku knyga  taip pat sveikino kolega Skuodo Bartuvos progimnazijos direktorius V. Jokšas, ylakiškė V. Žitkuvienė, D. Zabitienė, kurios diktuojamas žemaičių diktantas ir paskatino rašyti žemaitiškai, Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos  Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja B. Sruogienė bei gėlių salonas „Skouda kvietka“ perdavė giminių ir draugų siųstą puokštę iš gimtosios Pašilės.

Knygos autorė visiems turėjo dovanų, įteikė po knygą. Popietė prabėgo greit šiltoje ir jaukioje aplinkoje, klausantis žemaitiškų haiku.