Nuors Žemaitėška rašta metā, katrās Skouda rajuona savėvaldībė karto so dvīlėka kėtū bova paskelbusi 2024-ūsius, pasėbėngė, benuorintiu ėšmuoktė gerā žemaitėškā rašītė, prisėmintė seniesniu žemaitėšku žuodiu reikšmės pageidavėmo, R. Granauskė vėišuojie bėbliuotekuo žemaitiu kalbuos pamuokas vīkst ėr tuoliau.
Pernā spalė ėr lapkrėstė mienesēs Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuojie bėbliuotekuo pėrmadėinēs anuos bova Savėvaldībės pariedīmo.
Sosėrinkosė̄jē liuob torietė po dvė pamuokas. Vėina liuob būtė skėrta žemaitiu kalbuos gramatikā, kėta – žemaitėškā gruožėnē literatūrā, šnekamājē kalbā... Truopniau sakont, žuodīnou tortintė.
Nuors grīnā vėsė muokėnē, katrū omžios bova no 17 metu lig 80+, diel darba a kėtū nepasabniū aplinkībiu i pamuokas liuob sosėrinktė ne tonkē, anas lonkė 15 žmuoniū. Vo tarp anū raduos tėkrū žemaitiu kalbuos miegieju ėr keravuotuoju, katrėms tū pamuokū bova mažā – sakė nuori muokītėis ėr tuoliau. Tuoki galėmībė prižadieta, je tik atsėras bėnt pėnkė muokėnē. Registroutėis reikiejė lig Kaliedu. Ėr tuokiū atsėrada ciela dešimtės. Aštounė žemaitiu kalbuos pamuokas jau lonkė pernā, vo dvė nuor prisėjungtė pri kompanėjės šimeta. Tėisa, diel sava ožimtoma kuožna pėrmadėini vėsė sosėrinktė negalies.
Sausė 13 d. sosėrinka aštounė muokėnē. Kap ėr pernīkšties pamuokuos, atlėkė kūrībėnė oždouti, anėi sava žemaitėšku žuodiu kraiti padėdėna ne vėino naujo, truopniau sakont, primėršto seno žuodio. Nuors kėtās pėrmadėinēs rēks daugiau laika skėrtė rašībā – juk ne ož kalnū devintāsis žemaitiu kalbuos dėktants. Vo kam jau kam, bet žemaitiu kalbuos pamuokū lonkītuojems anou pristuovietom rašītė vėsėms.
Je kas palėka benuoris muokītėis žemaitiu kalbuos, bet nespiejė ožsėregistroutė i pamuokas, gal prisėjungtė pri kompanėjės ėr be registracėjės – tiesiog atētė pėrmadėinie trijuos – so maluonomo prijimsem. Omžios ėr ėšsėlavėnėms nesvarbo – tik nuors.
Pamuokas ved Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuosės bėbliuotekas Skaitītuoju aptarnavėma skīriaus vediejė, filoluogė, žemaitiu etnėnės kultūras puoselietuojė Zabitienė Dalė.