Spalio 6 d. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Lenkimų filiale vyko Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos projekto „Palangos Juzė: pažink, išmok, kurk!“ renginys, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba (https://www.ltkt.lt). Visi, kam panūdo sužinoti, kas tądien vyks ir ką bus galima išgirsti ir išmokti, rinkosi Lenkimų bibliotekoje, iš kur organizuota išvyka į Simono Daukanto klėtelę Kalviuose. O ten atvykstančių jau laukė minėto projekto vadovė, Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Silvija Puškorienė su šio projekto partnerio, Skuodo literatų klubo ‚Nojus“ atstovėmis: Genovaite Kauniene, Adele Zubiene, Adele Viskontiene, o vėliau prisijungė Danutė Lekniuvienė. Prie klėtelės atvykstančius sutiko Lenkimų seniūnijos bendruomenės pirmininkas Kazys Viršilas. Simboliška, kad būtent spalio mėnesį , kurį yra gimęs didysis rašytojas ir istorikas Simonas Daukantas, jo gimtinėje ir planuota surengti popietę „Išnykusių kaimų istorijos“. Deja, rudeniškai saulėta, bet ganėtinai vėjuota diena trukdė ir pasakotojui ir klausytojams, tad nuspręsta tik pereiti pažintiniu S. Daukanto taku ir renginį tęsti Lenkimų bibliotekoje. Grįžus į biblioteką, istorijas apie Lenkimų praeitį, senuosius jau išnykusius kaimus ir kitus įdomius istorinius įvykius renginio dalyviams paporino Skuodo literatų klubo „Nojus“ ilgametis narys, Lenkimų kraštotyrininkas, o taip pat ir 2019 metų Simono Daukanto premijos laureatas Leonas Rimeikis.
Antroji renginio dalis privertė susimąstyti ir susikaupti: vyko dedikacijos kūrimo ir atviruko gaminimo edukacija „Dedikacija S. Daukantui“. Literatai kūrė dedikacijas žymiam žemaičiui, o renginyje dalyvavusios moterys kibo į užsiėmimą, kuriam prireikė nemažai pastangų, kruopštumo ir atidumo. Atviruko gaminimas tikrai subtilus ir nemažai kantrybės reikalaujantis darbas ir norint turėti išbaigtą gerą rezultatą, būtina pasistengti. Verdant atvirukų gamybai, dedikacijų kūrėjai spėjo paskaityti savo išmąstytus ir galbūt prie klėtelės gimusius žodžius, tad liejosi ir eilės, ir pamąstymai proza, ir nesvarbu kaip buvo perteikta užduotis, juk svarbiausia yra nuoširdumas.
Laikas pralėkė greitai, ne visiems jo ir užteko užbaigti atvirukus: kai kurios edukacijos dalyvės į namus išsinešė, kad pabaigtų, nes darbai ir reikalai laukė, tačiau pačios kantriausios vietoje pasiekė puikių rezultatų. Žvelgiant į moterų kūrybiškai pagamintus atvirukus aplanko geras jausmas. Jis dar geresnis, kai matai jų pačių džiaugsmą ir norą vėl susitikti ir iš naujo pasinerti į kūrybos procesą.
